Covid-19 ir antibiotikai: neretai gali padaryti daugiau žalos nei naudos

COVID-19 liga yra SARS-CoV-2 viruso sukelta ūmi virusinė infekcija, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ar kritiškai sunkia ligos forma. Paprastai lengva ir vidutinio sunkumo COVID-19 liga yra gydoma ambulatoriškai, o pasireiškus sunkiai ar kritiškai sunkiai ligos formoms, gydymas tęsiamas stacionare.

Sergant lengva ir vidutinio sunkumo COVID-19 liga, gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, raumenų, gerklės, galvos skausmai, sloga, uoslės ir skonio praradimas, bendras silpnumas. Kadangi COVID-19 liga yra virusinė infekcija, sukeliama SARS-CoV-2 viruso, svarbu pabrėžti, kad nesant antrinės bakterinės infekcijos požymių, antibakterinių vaistų skyrimas yra netikslingas ir nereikalingas, nes antibiotikai virusinių infekcijų neveikia ir gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Šio straipsnio tikslas — apžvelgti pagrindinius virusinės COVID-19 ligos ir antrinės bakterinės infekcijos klinikinius, radiologinius, diagnostinius ir gydymo skirtumus, taip padedant priimti pacientų gydymo taktikos sprendimus ambulatorinėje ir skubiosios medicinos grandyse. Siekiama išvengti perteklinio ir nepagrįsto antibakterinių vaistų skyrimo ir vartojimo.

Nepaisant to, kad antibiotikai COVID-19 ligos negydo ir nėra šios ligos profilaktinė priemonė, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo devyniose Europos regiono šalyse duomenimis, pandemijos metu antibiotikų suvartojimas ženkliai padidėjo.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 79–96 proc. antibiotikus vartojusių asmenų COVID-19 liga net nesirgo, tačiau vartojo vaistus netinkamai, t. y. profilaktiškai, taip tikėdamiesi išvengti infekcijos. Taip pat paaiškėjo, kad iš 75 proc. antibiotikus vartojusių asmenų tik 15 proc. sirgusiųjų sunkia COVID-19 liga pasireiškė antrinės bakterinės komplikacijos, kurių gydymui antibiotikų skyrimas buvo racionalus. Svarbu pabrėžti, kad perteklinis ir neracionalus antibiotikų vartojimas šios pandemijos laikotarpiu, paaštrino didelę šiuolaikinės medicinos problemą — atsparumą antibiotikams.

REKLAMA

Tam, kad gydymas antibiotikais būtų racionalus, jis turi būti veiksmingas, saugus ir ekonomiškas. Antibiotikai turi būti skiriami pagal tinkamas indikacijas, individualią dozę, vartojimo trukmę ir veikti žinomą ar įtariamą ligos sukėlėją, periodiškai vertinant atsaką į gydymą ir jo saugumą. Gydymo kaina turėtų būti mažiausia pacientui ir visuomenei.

Neracionalus antibiotikų vartojimas gali sumažinti jų prieinamumą, pacientams atsiranda didesnė rizika patirti nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Vartojant plataus spektro antibiotikus, didėja rizika išsivystyti bakterinėms komplikacijoms dėl natūralios mikrofloros išnaikinimo, skatinamas atsparių antibiotikams mikroorganizmų atsiradimas, didėja gydymo kaštai.

Bakterijos antibiotikams įgyja atsparumą per šiuos pagrindinius mechanizmus:

Sumažėja antibiotiko patekimas į mikroorganizmą (pavyzdžiui, mutavus baltymams, kurie sudaro kanalus mikroorganizmo plazminėje membranoje, per kuriuos antibiotikai patenka į mikroorganizmo vidų);

Sustiprėja antibiotiko pašalinimas iš mikroorganizmo (pavyzdžiui, mikroorganizmui pradėjus gaminti daugiau pernašos siurblių, per kuriuos antibiotikas šalinamas iš mikroorganizmo);

Mikroorganizmas pradeda gaminti fermentus, kurie suardo antibiotiką (pavyzdžiui, fermentus β-laktamazes gaminantys mikroorganizmai suardo β-laktaminių antibiotikų struktūrą);

Pasikeičia antibiotikų taikinių struktūra mikroorganizme (pavyzdžiui, dėl mutacijos(-ų) pasikeitus bakterijoje esančiai topoizomerazės struktūrai, kurią įprastai slopina fluorokvinolonai, antibiotikas tampa neveiksnus);

Vystosi alternatyvūs procesai, išvengiant antibiotikų poveikio mikroorganizmui.

Remiantis moksliniais įrodymais ir klinikine patirtimi, tik mažesnei daliai pacientų (iki 10 proc.) (5,6,7), sergančiųjų COVID-19 liga, buvo patvirtinta antrinė bakterinė infekcija. Tačiau atskirti virusinę infekciją ir virusinį plaučių uždegimą nuo prisidėjusios antrinės bakterinės infekcijos, kuomet reikalingas gydymas antibiotikais, yra nelengva, nes abiem atvejais gali pasireikšti panašūs klinikiniai simptomai. Pavyzdžiui, karščiavimas, kosulys, dusulys, o atlikus radiologinius tyrimus yra stebimi plaučių infiltracijos požymiai.

REKLAMA

Virusinei pneumonijai būdingas ilgalaikis karščiavimas (38–39C), kosulys, gali būti skrepliavimas. Pasireiškus sunkiai ligos formai, atsiranda dusulys (kvėpavimo dažnis daugiau nei 30 kartų per minutę), sumažėja deguonies įsotinimas kraujyje (SpO2 mažiau nei 94 proc. kvėpuojant aplinkos oru). Radiologiniuose tyrimuose plaučių infiltracijos požymiai apima daugiau nei 50 proc. plaučių audinio.

Antrinę bakterinę pneumoniją reikėtų įtarti, kai pasireiškia vienas ar daugiau iš išvardintų požymių: naujai ar pakartotinai atsiranda karščiavimas, kosulys, skrepliavimas ar pasikeičia skreplių pobūdis. Taip pat nustatoma leukocitozė, (neutrofilija), prokalcitonino koncentracijos padidėjimas, randami nauji radiologiniai plaučių infiltracijos požymiai, būdingi bakterinei infekcijai ar naujai atsiranda arba didėja papildomo deguonies poreikis.

Šaltinis: infocovid.lt


Rašyti komentarą...
F
Fobijos
2021-04-10 09:13:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Antibiotikų neskyrimas sergantiems iki kol prasideda pneumonija yra tiesiog nusikalstamas veiksmas. Sirgau sunkiai ir ilgai, nes tik 11 ligos dieną telefonu pagaliau išsiprašiau šeimos gydytojo antibiotikų, bet jau buvo prasidėjęs pkaučių uždegimas ir pakliuvau į ligoninę. Laiku paskirus antibiotikus būčiau to išvengus.
Atsakyti
-1

L
Ligonis
2021-04-10 09:36:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Straipsnį pavadinčiau “ Antibiotikų neskyrimas sergančiam covid ilgiau nei 7 d- nusikaltimas”. Telefonu gydytojas neturi galimybės nustatyti plaučių uždegimo, todėl 10-14 d. sergančiam ligoniui patarti namuose gerti arbatėles ir paracetamolį nedarant jokių tyrimų ir laukiant jas bus, yra nusikalstamas elgesys. Ir kai jau ligonis galuojasi išvargęs nuo 2 savaites kankinančios aukštos temperatūros ir kosulio, ir pradeda irti plaučių audinys, tada jau skiria antibiotikus. Ačiū, pavėlavot, man jau pneumonija.
Atsakyti
-1

S
Spiglys
2021-04-10 09:31:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negirdėjau nei vieno gripinio viruso kuris atlaikytų spirito ir degtinės ataką.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų