„Tai, matyt, yra žaidimas su laiku ir su kultūros bendruomenės ryžtu, manant, kad (jiems – ELTA) nusibos protestuoti ir pasimirš. Tikiuosi, kad tai neįvyks ir tas ryžtas išliks“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad yra planuojama grįžti prie kultūros ministro klausimo galutinai po biudžeto patvirtinimo, tiesiog taktiškai manant, kad dabar biudžetui reikia „Nemuno aušros“ balsų, o tada jau bus galima kalbėti apie kultūros ministro poziciją. Bet taip – tai yra dar vienas socialdemokratų melas. Kultūros ministerijos kontrolę jie paėmė žodžiais, bet veiksmais ta kontrole dalinasi su „Nemuno aušra“, – akcentuoja parlamentarė.
Kaip skelbta anksčiau, spalio pradžioje LSDP nutarė iš „aušriečių“ perimti Kultūros ministeriją, tačiau koalicijoje vis dar nėra sutarimo, kas iš tikrųjų bus atsakingas už šį Vyriausybės kabineto portfelį. „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kartojant, jog ministerija priklauso jo vadovaujamai partijai ir socialdemokratams, pastarieji kartoja, kad kultūros ministro vis tiek ieškos LSDP.
Savo ruožtu LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį patikino, jog socialdemokratai prisiima atsakomybę už Kultūros ministeriją, tačiau, kaip pažymi partijos lyderis, būsimasis ministras turės tikti visiems koalicijos partneriams.
M. Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu yra svarstomi du kandidatai į kultūros ministrus. Viena iš jų – dar vasarą prezidento į šias pareigas paskirta, tačiau prisiekti taip ir nespėjusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė. Tuo metu kas yra antrasis svarstomas kandidatas, M. Sinkevičius sako nežinantis ir pats.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kai žurnalistika pavirsta saviveikla, o visuomenininkas ima dalinti moralės apdovanojimus, prasideda spektaklis be scenarijaus.
Andrius Tapinas, pats pripažinęs, kad jo „šaltinis“ apie buvusį kultūros ministrą Ignotą Adomavičių buvo anoniminis „Pranas Dizanovas“, – sugebėjo iš šio feikinio veikėjo sukurti politinį trilerį.
O šio trilerio žvaigždės – ne bet kas: Saulius Skvernelis, Laurynas Kaščiūnas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Visi trys politikai, nė akimirkos nesuabejoję istorijos patikimumu, puolė į eterį, rašė laiškus prokuratūrai, grasino tyrimais ir kalbėjo apie „grėsmes valstybės saugumui“.
O kai policija oficialiai patvirtino, kad jokių pažeidimų Kultūros ministerijoje nebuvo, jie… tiesiog tyliai nusiplovė rankas.
