„Jo partijos atstovė dalyvauja rinkimuose. Nėra jokios jo atsakomybės – jis kažkur pasislėpęs. Tai irgi nėra gerai žmonėms“ , – „TV3 Žinios. Rinkimai“ kalba V. Blinkevičiūtė.
Pripažįsta mananti, kad reiks antrojo turo
Suskaičiavus balsus 1172 apylinkėse iš 1895, dabartinis valstybės vadovas surinko beveik 49 proc. rinkėjų balsų. Antra rikiuojasi I. Šimonytė su 12,75 proc. balsų.
Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pripažįsta mananti, kad jos partijos remiamas antros prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda nebus perrinktas per pirmąjį turą.
„Natūralu, kad pasirinkimas buvo didelis, balsai išsiskaido – dalyvauja aštuoni kandidatai. Nežiūrint į tai, kad užtikrintai pirmauja G. Nausėda, ko gero, gali prireikti antrojo turo“ , – sako V. Blinkevičiūtė.
Ji taip pat neatmeta, kad Vilniuje pirmaujanti konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė pateks į antrąjį turą: „Gali taip būti“.
„Žmonės labai greit pastebi, kuris kandidatas yra stipresnis. Tikrai labai džiaugiuosi ir dėkoju Lietuvos rinkėjams, kad jie labai aktyviai balsuoja už prezidentą Gitaną Nausėdą“, – pažymėjo socialdemokratų pirmininkė.
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Sekmadienį Lietuvoje įvyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 val. ir truko iki 20 valandos.
Iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
kelintas mėnuo kaip nėščia, gal jau gimdo?
