Kolegijos posėdyje aptarti klausimai dėl miesto plano ir užrašų sovietinių karių kapinėse eilinį kartą paliudijo rajono valdančiųjų politinės valios ir aiškios pozicijos nebuvimą. Ar ant paminklo liks padėka „Biržų išvaduotojams“, šį kartą spręs ne „Miesto dirbantieji“, o nepriklausomos Lietuvos Biržų rajono savivaldybės taryba.
Lietuvoje ir pasaulyje - okupantai, o Biržuose - išvaduotojai
Biržų rajono savivaldybės kolegijoje pateikti klausimą dėl užrašų sovietinėse karių kapinėse katalizavo rajono tarybos narės Ramunės Čigienės pasisakymai „Šiaurės rytų“ puslapiuose. Pradedant svarstyti užrašų ir SSSR žemėlapį vaizduojančios plokštės ant tarybinių karių kapų paminklo keitimo galimybę, rajono merė sakė, kad keista, jog 23-iais nepriklausomybės metais reikia svarstyti tokius dalykus, lyg prieš tai nebuvo galimybių šių reikalų sutvarkyti. Kadangi karių kapinių teritorijoje suformuotas sklypas ir Nepriklausomybės paminklo originalo fragmentams demonstruoti, kartu buvo planuota sutvarkyti ir užrašus. Anot merės, sunkmetis tokius planus pakoregavo, nukėlęs paminklo likučių eksponavimo vietos įrengimą į neapibrėžtą ateitį. Tačiau užrašų keitimo klausimas lieka aktualus miesto visuomenei.
Vicemerė Stasė Eitavičienė sakė, kad egzistuoja trys sprendimo variantai. Pirmas - nieko nedaryti, paliekant esamus užrašus, ir nekreipti dėmesio į piliečių reakcijas. Antras variantas būtų keisti postamento šone esančią plokštę su žemėlapiu, kuriame Lietuva pavaizduota SSSR sudėtyje, bei reversinėje postamento pusėje esančią plokštę su užrašu „Kritusiems kariams-Biržų išvaduotojams. Miesto dirbantieji“. Trečiuoju atveju keisti reikėtų ir priekinę plokštę, kur užrašas pradedamas rusų kalba.
S. Eitavičienės nuomone, kapinėms vėl reikia remonto ar restauracijos. Gal vėl finansiškai pagelbėtų Rusijos ambasada, tuomet remonto metu būtų galima pašalinti netinkamus užrašus.
Paveldosaugininkė Danutė Černienė pabandė apžvelgti paminklo užrašų istoriją nuo 1998 metų ir to laikotarpio diskusijas, 2007 metų atnaujinimą bei Kultūros paveldo departamento poziciją.
Anot specialistės, 2007 metais pastatytoje fasadinėje paminklo plokštėje prasidedantis užrašas rusų kalba nepažeidžia Lietuvių kalbos įstatymo ir Kultūros paveldo departamento nuostatų. Taip esą yra paaiškinta gautuose atitinkamų institucijų raštuose. Kitose savivaldybėse esančių paminklų užrašai įvairūs, jų turinys ar keitimas daugiau priklausantys nuo rajono politikų politinės valios.
Anot D. Černienės, užrašų keisti nebūtina, tiesiog kur nors greta reikia pastatyti stendą ar kitokį žymenį, kuris paaiškintų, kad tai yra okupacinio režimo istorinio fakto traktuotė.
Kolegijos narys Tomas Četvergas šiuo klausimu savo nuomonę paprašė išsakyti pirmiausia rajono merę. Merės I. Varzienės požiūriu, užrašus reikia keisti vienareikšmiškai, tarp jų - ir fasadinę plokštę. Ten turėtų būti pagarbus lietuviškas užrašas, skirtas mirusiesiems. SSSR žemėlapio piešinį taip pat reikia panaikinti. Tokie pertvarkymai nieko neturėtų įžeisti.
Opozicijos lyderis Viktoras Rinkevičius siūlė pirmiausiai pasidomėti, ar nėra tarptautinių susitarimų su Rusija dėl Antrojo pasaulinio karo aukų palaidojimo vietų, kadangi tai visame pasaulyje labai jautri tema. Jei tai neprieštarauja jokiems susitarimams, jis pasisako už užrašų pakeitimą.
S. Eitavičienė sakė, kad gyva ir pro paminklą vaikštanti žmonių karta - politiniai kaliniai ir tremtiniai, kuriuos tie užrašai skaudina ir žeidžia.
„Jau vien dėl šių žmonių ir to, ką jie darė dėl Lietuvos laisvės, šiuos užrašus privalome keisti“, - teigė politikė. Tuo tarpu tarybos nario valstiečio žaliojo Tomo Četvergo požiūriu, niekas užrašo ant paminklo reverso nepastebi ir neskaito. O pyktis su Rusija dėl to neverta, mano rajono politikas. Jo asmeniškai užrašas „Biržų išvaduotojai“ nežeidžia. Ir nieko keisti, jo nuomone, nereikia.
Toks požiūris nustebino politikus. Pasak merės, tiek šalies, tiek tarptautiniu įvertinimu tarybiniai kariai Lietuvoje traktuojami kaip okupantai, o Biržuose –išvaduotojai?
„Ar toks požiūris neprasilenkia su istoriniu teisingumu ir logika?“- kalbėjo merė. T. Četvergas atsakė, kad jis iš tiesų laiko sovietų kareivius Biržų išvaduotojais. Nuo vokiečių.
Socialinio vystymo komiteto pirmininkas Stasys Valiukas mano, kad nieko keisti nereikia, palikti tai kaip edukacinį objektą, pastatant papildomus informacijos šaltinius, kaip siūlė paveldosaugininkė Danutė Černienė.
Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Arūnas Anskinas pasisakė už užrašų pakeitimą. O tarybos narė Danutė Martinkėnienė sakė, kad jai tas pats, kaip bus nuspręsta. Ji šiuo klausimu nuomonės neturinti.
Tarp kaimo ir miesto bokštų
Kolegija svarstė miesto bendrojo plano koncepciją. Pristatydama klausimą merė sakė, kad viešojo svarstymo laikas jau pasibaigė, tačiau politikai ir taryba planą dar gali svarstyti ir analizuoti ilgai. I. Varzienė priminė, kad jau įvyko dviejų bendrojo plano koncepcijos variantų pristatymas ir aptarimas su verslininkais ir miesto visuomene Biržų pilyje, o praėjusį ketvirtadienį planas pristatytas Rinkuškių ir aplinkinių kaimų gyventojams. Pastarojo susitikimo priežastis buvo gyventojų surinkti parašai, prieštaraujantys koncepcijos sprendiniams. Merė pažymėjo, kad susitikime gyventojai kategoriškai laikėsi nuomonės, kad bendrajame plane jų gyvenamoji vietovė nepakliūtų į numatomą Biržų miesto teritoriją. Pasak merės I. Varzienės, žmonės nusivylę visomis valdžiomis ir netiki, kad bendrojo plano koncepcijoje numatytos ribos yra ne tas pats kaip administracinių miesto ribų pakeitimas. Jei plano koncepcija nebus keičiama, jos tvirtinimas numatomas lapkričio mėnesio rajono tarybos posėdyje.
Anot merės, po susitikimo Rinkuškiuose atsirado pasiūlymas koreguoti antrąjį variantą, išbraukiant iš bendrojo plano kaimiškąsias vietoves, bet paliekant ten siūlomas naujas pramonines zonas. Taip gimtų trečias plano variantas.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Munikienė pažymėjo, kad plano koncepcijai keisti prireiktų ne mažiau kaip trijų mėnesių. Tiek laiko užimtų strateginių pasekmių aplinkai vertinimo parengimas, derinimas su įvairiomis institucijomis, viešas svarstymas.
Specialistė trumpai pristatė abu bendrojo plano koncepcijos variantus, paminėjusi, kad antrasis variantas su Rinkuškių, Biržų kaimų įtraukimu į miesto bendrojo plano teritoriją yra pranašesnis. Šios teritorijos ir miestas turi bendrą infrastruktūrą, centralizuotus vandens ir nuotekų šalinimo tinklus. Jie, prisišlieję prie miesto, ir sudaro vieną vientisą dalį.
Pasak L. Munikienės, buvo pasiūlytas optimaliausias variantas, tačiau žmonių nuomonė irgi svarbi. Kai kurių politikų klausimai Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistei rodė, kad šie ponai Biržų miesto bendrojo plano koncepciją mato pirmąkart.
Viktoras Rinkevičius sakė, kad jį stebina užmojai plėsti miesto teritoriją, kai nuolatos mažėja gyventojų skaičius. Politiko nuomone, mieste yra pakankamai teritorijų, su kai kuriomis iki šiol nesusitvarkoma. Jis siūlė atsižvelgti į gyventojų nuomonę, jų surinktus parašus.
„Mes tampame panašūs į animacinio filmo herojų drakoniuką, kuris šokolado fabrike vis reikalauja „dar, dar“, kol galiausiai tame šokolade paskęsta ir žūva“, - taip galimą miesto plėtrą vaizdžiai apibūdino tarybos narys. Jaunesni politikai kalbėtoją pataisė, priminę, kad drakoniukas visgi išsigelbėjo.
Stasys Valiukas replikavo, kad nereikėtų sureikšminti Rinkuškių gyventojų parašų. „Surinkime biržiečių parašus, ar jie sutinka mokėti už žemės nuomą daugiau kaip rinkuškiečiai, ir pažiūrėkime, koks bus rezultatas“, - teigė S. Valiukas.
Merė prašė kolegijos narių itin atsakingo požiūrio į šį projektą, nes, anot jos, „valdžios keičiasi, o Biržų miestas lieka“. Kadangi pateikta trečia plano galimybė, ji pasiūlė frakcijoms papildomai apsvarstyti plano koncepcijos variantus ir per dvi savaites raštu pateikti siūlymus, pastabas bei pritarimą vienam iš jų.
Antanas Vaičeliūnas
