Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kaltinamas Vytas Misiūnas.
Įtariamasis 1997–1998 metais aktyviai veikė vadinamojoje Valerijaus Januškevičiaus samdomųjų žudikų gaujoje, kuri siautėjo Vilniuje ir jo apylinkėse. Šios nusikalstamos grupuotės vadeivas – Valerijų Januškevičių ir Vladimirą Rafijenkovą – Vilniaus apygardos teismas dar 2001 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Tame pačiame procese įvairios laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos dar 19 gaujos narių, tačiau V. Misiūno tarp jų nebuvo.
Pavyko nesusitepti krauju
Gaujos „torpeda“ laikytas V. Misiūnas tuomet sugebėjo pasislėpti ir sėkmingai slapstėsi beveik 12 metų. Tiesa, 1998 metais įtariamasis buvo sulaikytas Simferopolyje (Ukraina), tačiau netrukus ir vėl pradingo.
V. Misiūnui pateikti įtarimai dėl dalyvavimo 8 nusikalstamo susivienijimo darytuose ginkluotuose apiplėšimuose ir didelės vertės turto prievartavimuose. Jo baudžiamąją bylą sudaro 18 tomų dokumentų. Kaltinamajam V. Misiūnui pateikta civilinių ieškinių beveik už 450 000 litų.
Anksčiau nuteisti įtariamojo bendrininkai pripažinti kaltais ir ne vienu nužudymu, o V. Misiūnui, atrodo, pavyko „nesusikruvinti“. Bent jau tarp jam pateiktų kaltinimų nėra nei vieno įtarimo žmogžudyste, tačiau ir už įtariamajam inkriminuojamą veiklą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.
Naują „veiklos kryptį“ pasiūlė „svečias“
1997 metais V. Januškevičius į savo gaują priėmė Rusijos nusikaltėlių pasaulio autoritetą Valerijų Kovalčiuką, kuris pasiūlė grobti turtingus žmones ir jų artimuosius. Taip buvo užpulti ir nuo nusikaltėlių nukentėjo vienos Vilniaus žvejybos reikmenų parduotuvės savininkai R. M. ir V. K., Vilniaus pedagoginio instituto studentas A. K., siuvyklos savininkas I M., Vilniaus autotransporto įmonės vadovo sūnus E. T. ir daugybė kitų žmonių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Misiūnas drauge su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais 1997–1998 metais 5 kartus dalyvavo pagrobiant verslininkus arba jų vaikus.
Vėliau tas pats Valerijus Kovalčiukas bandė išvengti bausmės – sutiko bedradarbiauti su teisėsaugininkais ir davė parodymus prieš V. Januškevičių, V. Rafijenkovą, V. Misiūną. Tačiau teismas pripažino, kad jis taip pat buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų, todėl jam nuosprendžio nesušvelnino.
Švaistėsi ginklais, o pinigais – ne
Nusikaltimams buvo kruopščiai ruošiamasi, nukentėjusieji būdavo ilgą laiką stebimi ir sekami. Grobimams buvo naudojami specialiai paruošti automobiliai, o aukos ilgą laiką būdavo slepiamos būtent tam parinktuose nuošaliuose garažuose. Nusikaltėliai savo išpuoliuose nesivaržė naudotis šaunamaisiais ginklais – jų arsenalas buvo rastas 1998 metų rudenį. Pareigūnams pavyko aptikti per 4000 įvairių šovinių, daug ginklų, taip pat trotilo ir kitų sprogstamųjų medžiagų briketų.
Užpultiesiems būdavo prisistatoma policijos pareigūnais. Už pagrobtųjų paleidimą iš jų artimųjų ar verslo partnerių buvo reikalaujama mokėti nuo 25 000 iki 200 000 JAV dolerių (anuometiniu kursu – nuo 100 000 iki 800 000 litų). Antraip buvo grasinama pagrobtiesiems nukirsti pirštus, ausis, rankas, ar net juos nužudyti. 1997 ir 1998 metais aukų artimieji ir partneriai banditams surinko daugiau nei 102 500 JAV dolerių.
Vis dėlto nei vienoje banditų slėptuvėje pareigūnams nepavyko užtikti nei cento. Pats V. Januškevičius važinėjo senutėliu „Audi“ markės automobiliu, kad koks nors teisėsaugininkas atsitiktinai nesusidomėtų, iš kur nedirbantis žmogus gavo prabangų automobilį. Gaujos nariams vadeiva taip pat draudė švaistytis pinigais, kad neatkreiptų į save smalsuolių dėmesio.
Sulaikytas Vilniaus senamiestyje
Tyrimo duomenimis, 1997 metų rudenį V. Misiūnas kartu su kitais gaujos nariais Vilniuje įvykdė ginkluotą apiplėšimą ir pagrobė turto beveik už 35 000 litų, o 1998 metų pavasarį per ginkluotą apiplėšimą pagrobė vieno verslininko turto už 49 000 litų.
V. Misiūno paieška buvo paskelbta 1998 metų vasarą, tačiau įtariamasis jau buvo išvykęs iš Lietuvos. 2005 metais buvo išduotas Europos arešto orderis. Ukrainoje tuo metu gyvenęs V. Misiūnas jau buvo įsigijęs šios šalies pilietybę.
Beveik 12 metų sėkmingai besislapstęs vyriškis žinojo, kad yra ieškomas, bet ilgainiui įsidrąsino ir ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą. Paskutinės viešnagės metu šių metų balandžio mėnesį V. Misiūną sostinėje sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Teismo įtariamasis laukia Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Remigijus Rainys
