Aštuoniasdešimt septintus metus skaičiuojanti močiutė Janina gyvena sostinės viename miegamajame rajone, tačiau degti bažnyčioje žvakučių ir melstis pasiremdama lazdele keliauja į Vilniaus senamiestį – į Aušros vartus. Kaip pati sako anksčiau lankiusi šalia namų esančią Jurgio Matulaičio bažnyčią, bet po incidento, kai moteriai nebuvo leista užsidegti savo žvakutės už mirusius, nutarė ieškoti kitų maldos namų. Moteris įsitikinusi – bažnyčia nori iš jos pasipinigauti.
Tikintieji dalijasi į dvi stovyklas. Vieni piktinasi bažnyčios nustatomomis kainomis, kiti priešingai, palaiko maldos namų taisykles.
Paskaičiuokime – prekybos centre pavyzdžiui šios, bažnyčiose populiarios, tabletėmis vadinamos žvakutės kainuoja apie keturis centus už vieną vienetą. Bažnyčioje už jas mokame maždaug septynis kartus daugiau – apie trisdešimt centų. Prekybininkai sako, kad pastaruoju metu štai tokios žvakutės itin populiarios, ir ne tik prieš šventes ar Vėlines.
„Žvakučių kaina pas mus yra daug maž reguliari, nėra taip, kad būtų padidėjimas ar pamažėjimas, atkreipčiau dėmesį, kad žvakutės būna kaip tik ta prekė kuri dažnai būna akcijuojama. Nuolaidos siekia net iki keturiasdešimt procentų“, - sako „IKI“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Matulaičio bažnyčios atstovai, kaip ir aukštieji katalikų dvasininkai užsitvėrė tylos siena, ir nemato reikalo komentuoti, kodėl žmonės negali atsinešti savo pirktų žvakučių, o privalo pirkti tik bažnyčioje. Tačiau pavyzdžiui Bernardinų bažnyčioje tokio draudimo nėra ir čia tikrai kiekvienas gali mėgautis savo atsineštos žvakės liepsnele. Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios klebonas ir iš viso sako, kad prie žvakučių nereikia rašyti kainų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
