REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lapkričio pradžioje Seimas priėmė Karo policijos įstatymo pakeitimus, kuriais buvo išplėstos institucijos galios. Naujovės įsigalios tik nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau tai viešumoje jau spėjo sukelti įvairias diskusijas. Nors politikai, specialistai aiškino, ką šis įstatymo pakeitimas reiškia, visuomenė ėmė piktintis, kad dabar Karo policija turės teisę pasibelsti į civilių žmonių duris, o gyvenimą Lietuvoje pradėjo lyginti su Baltarusija.

Lapkričio pradžioje Seimas priėmė Karo policijos įstatymo pakeitimus, kuriais buvo išplėstos institucijos galios. Naujovės įsigalios tik nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau tai viešumoje jau spėjo sukelti įvairias diskusijas. Nors politikai, specialistai aiškino, ką šis įstatymo pakeitimas reiškia, visuomenė ėmė piktintis, kad dabar Karo policija turės teisę pasibelsti į civilių žmonių duris, o gyvenimą Lietuvoje pradėjo lyginti su Baltarusija.

REKLAMA

„Įsigaliosiančio įstatymo esmė yra, kad nauja šio įstatymo redakcija leidžia karo policijai visoje Lietuvos teritorijoje be teismo leidimo patekti į bet kurias patalpas persekiojant įtariamąjį“, – socialiniuose tinkluose piktinosi asmuo.

Naujienų portalui tv3.lt Karo policijos viešųjų ryšių vyresnioji karininkė kpt. Eglė Stankevičiūtė pasakojo, kad įstatymų pataisa nereiškia nieko panašaus, apie ką diskutuojama socialiniuose tinkluose. Anot jos, šie įstatymų pakeitimai civilių gyventojų, neturinčių nieko bendra su kariuomene, vienokia ar kitokia forma nepalies.

REKLAMA
REKLAMA

„Visuomenę pasiekė teiginiai, kurie buvo paremti tik tam tikra daline informacija, paimta iš atskirų Įstatymo straipsnių, neįsigilinant į visą Karo policijos įstatymo turinį ir esmę. Pastebėta, kad soc. tinkluose plito visuomenę klaidinantys teiginiai net apie Konstituciją“, – teigė kpt. E. Stankevičiūtė.

REKLAMA

Ji net pateikė pavyzdį, kaip asmenys iškraipo vienokius ar kitokius Konstitucijos straipsnius, platindami tikrovės neatitinkančią informaciją.

„Pilnas Konstitucijos 24 str. skamba „Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.“ Deja, plito versija: „Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu“, – tikino Karo policijos viešųjų ryšių vyresnioji karininkė.

REKLAMA
REKLAMA

Karo policijos atstovė paaiškino, kad iš esmės Karo policijos įgaliojimai nesikeičia. Jie tik praplečiami kariuomenės viduje tam, kad būtų galima užtikrinti pačių karių saugumą ir mobilumą:

„Naujas Įstatymas tiksliau reglamentuos Karo policijos paramą saugumui ir mobilumui ir praplės administracinių nusižengimų tyrimo įgaliojimus karių ir civilių, darančių nusižengimus prieš krašto apsaugos sistemą, atžvilgiu. Užtikrinsime karių drausmės ir tvarkos krašto apsaugos sistemoje laikymąsi, nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją, jų atskleidimą ir tyrimą.“

Kpt. E. Stankevičiūtė dar kartą patikino, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos civilių žmonių saugumui ar privatumui:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Karo policija negalės suiminėti su kariuomene nieko bendro neturinčius piliečius. Karo policija yra institucija, kuri veikia karių atžvilgiu ir tik tų civilių asmenų, kurie daro teisės pažeidimus prieš Krašto apsaugos sistemą.“

Dėl diskusijų, kurias sukėlė priimti įstatymo pakeitimai pasisakė ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas, Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica. Jis aiškino, kad šie pakeitimai niekaip nesuteikia teisės į prievartos veiksmus prieš civilius.

„Nuvilsiu laukiančius skandalo, bet šios plačiai aptariamos pataisos niekaip nesuteikia teisės į prievartos veiksmus prieš civilius gyventojus civilinėse teritorijose. Pati pataisa yra Karo policijos įstatyme ir kiekvienas įstatymas turi savo taikymo ribas, kurios nebūtinai įvardijamos atskiru tekstu pačiame įstatyme.

REKLAMA

NES įstatyme rašoma, kad žmonių nerimą sukėlusius veiksmus karo policijos pareigūnai gali atlikti vykdydami pareigas, o kitoje jo vietoje nurodoma, kad karo policijos pareigūnų pareigos yra teisės pažeidimų prevenciją, jų atskleidimą ir tyrimą, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymą. Ir tik šiose ribose galimos bet kokios karo policijos pareigūnų galios, kad ir kokios pataisos būtų priimtos.

Todėl šis įstatymas civilių nelies, o lies tik:

a) kariškius, nesvarbu kokioje teritorijoje;

b) visus asmenis karinių objektų teritorijose;

c) asmenis, darančius nusikalstamas veikas prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų turtą (nesvarbu kur).

Jeigu ir tą faktą žinant jis jums atrodo grėsmingas ir neteisingas, kiekvieno teisė į nuomonę. Tačiau neklaidinkime vieni kitų teiginiais, kad tai bus prieš civilius nukreiptas įstatymas arba kad jo priėmimas kaip nors sniego gniūžtės efekto būdu veda ir prie nevaldomo Karo policijos piktnaudžiavimo galiomis prieš civilius. Taip nėra“, – savo „Facebook“ grupėje rašo V. Sinica.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų