Kadangi toks tūlas redaktorius Vasiliauskas pasinaudodamas už neblogus pinigus jam suteikta dienraščio tribūna jau kelintas numeris “Lietuvos žinių” apžvalgose mane “demaskuoja”, todėl nusprendžiau išsakyti ir aš savo nuomonę. Ne tiek apie redaktorių-cenzorių Vasiliauską, kuris atstovauja dar vienai įtakingai verslo grupei, valdančiai žiniasklaidos tinklą, grupuodamas informaciją į tinkamą paskelbti ir netinkamą. Bet daugiau norėčiau pasisakyti apie sutapimus.
Karštligišką aktyvumą šis veikėjas pradėjo demonstruoti tik man užregistravus įstatymo pataisą dėl KGB kadrinių darbuotojų sąrašo paviešinimo. Anot jo, “beprasmiška liustruoti tai, kas buvo oficialu ir legalu”. Bet gal Vasiliauskui tai ir buvo legalu, bet ne KGB persekiotiems Lietuvos žmonėms. Bet galiu ir suprasti. Juk būtent tie KGB darbuotojai buvo p. Redaktoriaus kelionių organizatoriai, kurių pavardžių paviešinimo jis taip nenori. Apskritai šios verslo grupės dienraščio redaktoriaus straipsniai primena dar KGB laikų trafaretus, kuomet dėl savo veiklos buvo puolami žmonės, ne tik nesuteikiant jiems galimybės pasiaiškinti, bet ir net nepasidomint jų nuomone. Iš tiesų, kita nuomonė V.Vasiliauskui absoliučiai neįdomi. Jo laikraštyje buvau pavadintas TSKP istoriku, dėl to kad nagrinėjau komunistų represinę politiką. Kadangi esu ir KGB tyrinėtojas, laukiau kada mane pavadins ir kagėbistu. Sulaukiau. Pavadino “išdaviku”. Bet išdaviku ko ar kieno? Kokių idėjų? Specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės? Bet ji vyksta ir vyks, net Vasiliauskui to nežinant ir nenorint žinoti. Gal kam ir labai gaila, bet p. Vasiliausko nesiruošiu kviestis į savo kabinetą ir dalintis slapta ar konfidencialia informacija, kurios taip laukia kitų šalių specialiosios tarnybos. Jos jau seniai prenumeruoja jo straipsnius. Tik man tokia veikla nepriimtina – kol aš vadovauju Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tokios informacijos nei Vasiliauskas, nei jo straipsnių užsakovai negaus.
Bet turiu Vasiliauską ir pagirti – kaip sovietinės nomenklatūros veikėjas, KGB priedangos operacijos dalyvis jis sugebėjo puikiai visus apmulkinti. Dabar jau tikrai galiu įsivaizduoti kokį įsiūtį sukėliau savo knyga “KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai”. Juk iki tol buvo galima manipuliuoti faktais, ištraukti juos iš konteksto ir save pateikinėti kaip KGB operacijų pasyvų dalyvį. Bet juk būtent jūs, p. Vasiliauskai buvote KGB operacijos skirtos Valdui Adamkui pasiekti Čikagoje dalyvis ir užtikrinote KGB darbuotojui reikalingą priedangą. Nereikia kuklintis. Aš už savo žodžius, skirtingai nuo jūsų, tikrai atsakau. Ir tai ne “nuomonė”, o faktai. Kas jau kas, o sovietinės Kultūros ministerijos aukštas veikėjas Vasiliauskas puikiai nutuokė kas slypi po “Tėviškės” draugijos iškaba, kas per veikėjai civiliais rūbais ten dirba. KGB savo popieriuose to ir neslėpė: “Tėviškės” draugija buvo priedangos organizacija, o joje dirbę – etatiniai ir neetatiniai KGB darbuotojai. Taip, jų nebuvo daug. Juos visus Vasiliauskas, ko gero, puikiai pažįsta iki šiol. Juk darbavosi ranka rankon. Kalbėdamas apie KGB visagalybės mitą aš rašiau ir apie tai, kad tai tebuvo tik įrankis komunistų rankose, besivadovavęs baimės atmosfera. Būtent nuo pokario laikų sukurta baimės ir netikrumo atmosfera leido kontroliuoti visuomenę, pajungiant šiai kontrolei ir administracines priemones, ir kitas sovietines institucijas. Ir sovietinę Kultūros ministeriją, kurioje darbavosi, pagal sovietinį supratimą cenzūruodamas kultūrą ir tik “retsykiais” su “legalios” KGB “legaliais” karininkais pabendraudavęs p. Vasiliauskas.
Visiškai pritariu tik vienai redaktoriaus tezei- politinė korupcija Lietuvoje aktuali. O meluojančio bei dezinformuojančio dienraščio redaktoriaus pavyzdys parodo, kad ir mėginimai daryti politikams spaudimą, siekiant savo verslo grupei palankių sprendimų – taip pat niekur nedingo. Ir leisti dūmų uždangą pseudoapžvalgų autorius tikrai moka, nukreipdamas visų dėmesį nuo Lietuvą kamuojančių aktualių problemų. Vos tik pradėjus man domėtis valstybės nacionaliniam saugumui svarbių projektų įgyvendinimo nusikalstamu vėlavimu, iš karto pasipylė redaktoriaus dezinformaciniai opusai. Gal sutapimas? Deja, turiu konstatuoti, kad ir V.Pociūno tragedija šiam veikėjui buvo ir yra tik priedanga. Žmogiška tragedija jau seniai jam tapo tik dar vienu patogiu įnagiu siekiant savo tikslo – paversti nepatogius politikus klusniais verslo grupės įrankiais.
O puolimo iš tiesų laukiau. Visi tik stebėjosi, kad vis dar nepradėtas. Ir tik su kolege A. Bilotaite užregistravęs įstatymo pataisą, numatant paviešinti KGB kadrinių karininkų sąrašus, jau kitą dieną sulaukiau Vasiliausko atkirčio. Neskubėkite ponas Vasiliauskai vykdyti užduočių, nes dar užregistravau KGB rezervo karininkų išviešinimą skatinančią įstatymo pataisą bei naują liustracijos įstatymo redakciją, kad ir kaip sudėtinga ją įgyvendinti. Bus ir parlamentinės kontrolės įrankis. Žinoma jums tai neįdomu, nes savo trafaretus jau seniai išnaudojote, o Jūsų atsivertimo stebuklu aš jau seniai nebetikiu. Ir sprendžiant iš nuosekliai vykdomų KGB naftalinu atsiduodančių dezinformacinių atakų, jūs esate kur kas ištikimesnis bet kam, bet tikrai ne Lietuvos interesams. Kad ir kuo besidangstytumėte, apsimestinis moralizavimas jus per daug išduoda.
