Astravas jau greit įjungs savo atominę: kaip saugosis Lietuva?

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais. Ar pavyks Lietuvai iki to laiko išvengti baltarusiškos elektros?

Seimas gruodį kone vienbalsiai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijoje statomos Astravo AE pagamintos elektros. 

Jei projektui bus pritarta paskutiniu balsavimu, įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos. Be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija. Įstatymas turėtų įsigalioti vos Astravo AE pradės veiklą.

„Elektronai keliaus pagal fizikos dėsnius“

Nepaisant to, Seimo nariams vos susipažinus su projektu nuogąstauta, kad Astravo AE pagaminta elektra vis tiek gali patekti į Lietuvą kitais keliais. Štai liberalas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad Baltarusijoje pagaminta elektra, tikėtina, bus eksportuojama į Rusiją, iš kurios gali patekti į Suomiją, o iš jos – į Lietuvą. Taip pat neatmestina galimybė, kad baltarusišką elektrą Rusija parduos Latvijai, iš kurios elektra pasiektų ir Lietuvą.

Savo ruožtu, Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pabrėžia, kad įstatymo pataisomis siekiama reguliuoti prekybą Lietuvos viduje, todėl įstatymas nesprendžia fizinių elektros energijos srautų.

„Elektronai keliaus pagal fizikos dėsnius, net ir po to, kai pasileis Astravo atominė elektrinė“, – Seime lapkritį kalbėjo J. Neverovičius.

Jo manymu, nuo baltarusiškos elektros padės apsisaugoti Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungimas nuo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedo, kuriame liks tik Rusija ir Baltarusija.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva iš Baltarusijos importavo beveik 13 proc. elektros, daugiausiai elektros importavome iš Rusijos ir Švedijos – po beveik 26 proc., rodo „Litgrid“ duomenys.

REKLAMA

Pirmas klausimas: tebeveikiančios jungtys

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas Astravo AE pagamintos elektros kelionę į Lietuvą per Suomiją ar Latviją laiko antriniu klausimu. Jo manymu, kur kas svarbiau – tebeveikiančios elektros jungtys tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

„Lietuva turi keturias aukštos įtampos elektros perdavimo linijas į Baltarusiją, iš kurių dvi realiai tiesiai eina iš Astravo. Ir kol kas mes nematome ir negirdime ketinimų, kad būtų ketinama išjungti bent dalį šitų elektros linijų, bent jau tų, kurios eina iš Astravo. Tai, jeigu mes jų neišjungiame, reiškia, taip yra todėl, kad mums reikalinga elektra, kuri teka tomis linijomis. Jeigu mums tos elektros nereikėtų, tai mes ramiai pasakytume, kad mes tas linijas galime išjungti ir išjungsime“, – tv3.lt kalbėjo A. Sekmokas.

Eksministro manymu, jei Lietuva kategoriškai pasiryžusi nesinaudoti Astravo AE pagaminta elektra, tuomet mums nereikia ir egzistuojančių elektros jungčių, antraip signalizuojame, kad ši elektra mums reikalinga.

„Mes prieštaraujame, nesutinkame, sakome, nepirksime, bet mes vis tiek sakome, kad mes be jų gyventi negalime. Ne pačios linijos yra esmė, esmė – elektra, kuri jomis teka. Tai mano vertinimas toks – jeigu mes bent dalies linijų neišjungsime, juo labiau, jeigu mes visiškai esame pasiryžę neįsileisti į rinką elektros iš Baltarusijos, mes turėsime visai linijas išjungti. Jeigu mes dalinai ribosime, tai bent dalį elektros linijų turėtume išjungti, bent iš Astravo“, – pažymėjo A. Sekmokas.

Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar šį pavasarį tvirtino, kad Lietuva neturi techninės galimybės atjungti visas linijas.

„Atjungsime tiek, kiek yra techniškai galima ir saugu mūsų sistemai. Nes pirmas dalykas, tokius pareiškimus galima lengvai sakyti, bet dažnai politiškai neatsakinga taip teigti. Nes paimti ir nukirpti linijas, kurias mes šiandien turime su Baltarusija, tai nemaža dalimi kenktume patys sau“, – „Žinių radijui“ balandį kalbėjo ministras.

REKLAMA

Pernai „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad elektros jungtys su Baltarusija bus atjungtos, o prekyba tarp šalių bus neįmanoma. Jis abejoja, kad elektra iš Astravo AE galėtų pasiekti Lietuvą per Latviją ar Suomiją, o jei taip ir įvyktų, tai, jo manymu, menkai paveiktų šalies rinką.

Vos Astravo AE pradės gaminti elektrą, „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, todėl komercinis importas iš Baltarusijos nevyks ir Astravo AE pagaminta elektra Lietuvoje nebus prekiaujama.

2018 m. pradėta Ignalinos AE pastotės rekonstrukcija, todėl atjungta pirmoji linija su Baltarusija. Likusios trys linijos bus atjungtos, kai Baltijos šalys sinchronizuosis su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungs nuo BRELL žiedo.

Antras klausimas: BRELL ir Vakarų Europa

Tačiau kol kas Lietuva tebepriklauso rusiškajam BRELL elektros žiedui. Tiesa, mūsų gyvavimas jame nesitęs amžinai, jei pavyks įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa projektą iki planuotų 2025-ųjų. Tokiu atveju mūsų elektros linijos su Baltarusija ir Rusija bus atjungtos.

Tačiau tai reiškia, kad baltarusiškos elektros klausimas Lietuvoje dar bent penkerius metus bus pakibęs ore.

Energetikos konsultantas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pripažįsta, kad iki tol baltarusiška elektra į Lietuvą techniškai tekės, tačiau pagrindinis politinis principas – užkirsti kelią komerciniams srautams.

„Tai reiškia, kad negalės tos elektros parduoti Lietuvoje, negalės teikti pasiūlymų. Jeigu ta elektra kažkaip tekės pirmyn atgal, o iš to nebus uždirbama, manau, politinis tikslas vis tiek bus pasiektas. Ar techninių srautų tekėjimas yra bendradarbiavimas su Baltarusija, nežinau, tai politinis klausimas, kuris irgi, matyt, bus uždarytas, kai 2025 m. įvyks sinchronizacija su Europos Sąjunga ir bus atjungtos to keturios linijos“, – tv3.lt kalbėjo M. Nagevičius.

REKLAMA

Specialistas neabejoja, kad Baltijos šalims pavyks įgyvendinti sinchronizacijos su Vakarų Europa projektą, vienintelis klausiamas – laikas.

„Didžiausias iššūkis visame tame laikotarpyje iki 2025 m. yra nutiesti jūrinę „Harmony Link“ elektros liniją su Lenkija, kuri daugiausiai kainuoja, daugiausiai laiko užima. Bet susitarimas su Lenkija yra, Europos Komisijos finansavimas yra, pritarimai yra. Manau, kad nepavyks, tikrai nėra šansų, tik klausimas dėl laiko – ar įmanoma greičiau negu 2025 m., ar ne“, – svarstė M. Nagevičius.

Elektrinė šalia Lietuvos sienos

Portalas tv3.lt primena, kad Baltarusijoje statoma 2400 MW galios Astravo AE išdygs vos 50 km nuo Vilniaus. Pirmąjį jėgainės reaktorių planuota paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.

Lietuva ir Lenkija yra priėmusios sprendimus neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tuo metu latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Astrave statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip pat priimtas įstatymas, draudžiantis pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių.

Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi. Minskas teigia, kad branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui bus atgabentas iki šių metų pabaigos, o pati elektrinė bus paleista 2020-ųjų sausį.


Rašyti komentarą...
J
Juozas
2019-12-16 09:00:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Idiotų valdžia. Kur galėtų pirkti pigią elektrą ir tautai lengviau būtų. Dabar užsispyrę ožiai atsisako pigios elektros vien dėl kažkokių kvailų principų. Nieko tie durneliai lietuviai vis vien už viską sumokės, o jei truks pinigų dar ir orą apmokestins, kad mažiau kvepuotų.
Atsakyti
-4

.
...
2019-12-16 09:15:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Zinoma pirkt is penkto perpardavinetojo bus geriau. Lietuva negali pigiai pirkt. Neydomu. O kad tiesiai nepirks nuo to nepasikeis jegaines darbas. Tutejom ignalinos ae bet uz elektra mokejom visvien brangiau nei pirko kiti....
Atsakyti
-4

Žmogus
2019-12-16 08:50:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nusibodo LR politikų noras lupti pinigus iš paprastų žmonių, manęs nedomina iš kur el. energija, mane domina jos kaina. Astravo AE dirbs ir jeigu įvyks katastrofa, tai koks LR skirtumas - pirko ar nepirko???.... vis viena pasekmės bus tokios pačios...Tegul politikai daro politiką prieš BR taip, kad mažiau kentėtu mano piniginė. Vis tiek mes ją turėsime tik tarpininkams mokėsime žymiai brangiau.... taip ir kuriama LR gerovės valstybė.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (75)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų