Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ir Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ar artėjame link taikos?
Ar dabar Witkoffo vizitai, veiksmai, bandymai kažką daryti yra bent žingsnis link realios taikos, ar čia dar vienas bandymas įšaldyti konfliktą, sukurti kažkokią dūmų uždangą ir nieko iš to negalime tikėtis?
L. Kojala: Įšaldymas gal dar net nebūtų pats blogiausias variantas. Kaip ir minėta, Ukraina sutinka su paliaubomis, suvokdama, kad penktadalis šalies teritorijos yra okupuota, bet su tuo nesutinka Rusija. Nuolatiniai apšaudymai rodo, kad yra tikimasi pakeisti situaciją toliau atakuojant Ukrainą, jos civilinius, karinius objektus ir kitas vietas.
Šia prasme turėjome turbūt jau devynis amerikiečių įvairių delegacijų vizitus, susitikimus su Putinu ir jokio reikšmingo proveržio. Tokiu atveju kyla klausimas, kas naujo yra vežamasi, kokie nauji argumentai pasiūlomi, kokios naujos idėjos, kad tą situaciją išjudintų iš mirties taško. Kol kas nepanašu, kad būtų esminis proveržis.
Turime keistą dinamiką, nes tas pats Witkoffas prieš vykdamas į Maskvą, tiksliau, Sankt Peterburgą, susitiko su Europos lyderiais, Ukrainos atstovais, Ukrainos prezidentu ir ten kalbėjo apie ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai, apie tai, kas prilygtų NATO penktajam straipsniui.
Apie tai dažnai girdime, nors turbūt labai sunku tai susieti su, tarkime, jau ministro minėtu sankcijų švelninimu. Viena vertus, žadama, kad ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainai bus pasiūlyta tai, kas garantuotų jos saugumą nuo Rusijos atakų, įskaitant ir potencialų Vakarų šalių įsitraukimą padedant ginti Ukrainą.
Kita vertus, siunčiama žinia Rusijai, kad jos atakų skaičiui augant, brutalumui didėjant, grėsmėms net ir kitoms Europos šalims, ne tik Ukrainai, didėjant, ir tai konstatuojant NATO šalių lyderiams, yra peržiūrimos sankcijos švelnėjimo kryptimi.
Tai labai prieštaringos žinutės, kurios nesusilipdo į vienareikšmišką paveikslą, leidžiantį sakyti, kad tai tikrai yra kažkokio apčiuopiamo progreso požymiai. Turbūt lieka galioti prielaida, kuria vadovaujasi ir Ukraina, ir, manau, didžioji dalis Europos valstybių, kad vienintelis būdas keisti situaciją, keisti Putino supratimą apie padėtį yra didinti jam kaštus.
Didinti kaštus sankcijomis, karine parama Ukrainai, suteikiant Ukrainai reikalingą amuniciją ir gynybos sistemas. Tai yra vienintelis būdas tikėtis pakeisti Putino laikyseną, nepriverčiant kapituliuoti Ukrainos, kas, be abejo, negali būti net svarstomas scenarijus nei pačioje Ukrainoje, nei Europos šalyse.
Kodėl Amerika nuolaidžiauja Rusija?
O dėl sankcijų ir JAV požiūrio į Rusiją pasikeitimo – ar tai naftos klausimas, kaip jums atrodo? Ar dėl naftos viskas čia vyksta, ar dėl artėjančių lapkričio 3-iosios rinkimų? Kas čia darosi? Kodėl Amerika nuolaidžiauja Rusijai?
L. Kojala: Sunku nematyti rinkiminio konteksto. Be abejo, po kelių dienų vyks rinkimai. Tiesą sakant, nemaža dalis amerikiečių jau balsavo. Jie vyksta pastarosiomis savaitėmis ir tai kuria specifinį foną Jungtinių Valstijų viduje.
Aišku, yra ir pavienių asmenų paleidimas iš Rusijos kalėjimo, turiu omenyje Amerikos pilietį, kuris buvo paleistas, ir tikslai, kuriuos kelia Trumpo administracija. Turbūt galima rasti įvairių priežasčių. Klausimas, kaip tai keičia bendrą, labiau strateginio lygmens situaciją. Čia jokių esminių pokyčių nėra.
Reikia pripažinti, kad ta sankcijų išimtis savaime nesugriauna viso sankcijų režimo, nes ji yra ribota. Ji turi tikrai ribotą poveikį tiek Rusijos energetikos sektoriui, tiek juo labiau Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Bet žinia, kurią tai siunčia, tikrai kelia abejonių, nes tuomet kyla klausimas, ką turėtų Rusija padaryti, kad spaudimas jai iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės išaugtų. Brutalios atakos rodo, kad, atrodo, iš Rusijos pusės daroma viskas, kad kaip tik būtų suprasta, jog vienintelis būdas yra didinti spaudimą.
Ką parodo dar vienas įdomus momentas? Elonas Muskas nurodė, kad reikia Ukrainos kariuomenei išjungti palydovinio interneto „Starlink“ veikimą. Trumpas pripažino, kad veikimas dabar atkurtas, situacija atkurta, bet ką rodo tokie veiksmai, tokie žingsniai iš Amerikos pusės?
L. Linkevičius: Čia ir yra skaudžiausias momentas, nes jeigu kalbėtume apie paramą, tai praktiškai karinės paramos iš Amerikos pusės nėra, finansinės paramos nėra, viskas praktiškai ant europiečių pečių. Bet kas yra kritiškai svarbu, tai žvalgybinė informacija, „Starlink“, „Starshield“ informacija.
To pakeisti Europa neturi galimybių bent jau artimiausiu metu. Tai konkrečiai jau kenkia Ukrainos situacijai fronte ir, tiesą sakant, gelbėjant civilių gyvybes, nes tai nepadeda apsisaugoti nuo balistinių raketų, ką rusai puikiai žino ir todėl labai stipriai išnaudoja.
Šitas momentas ir yra pats skaudžiausias ir labiausiai neaiškus, nes kuomet prezidentas Trumpas sako, kad niekas nenutraukia duomenų tiekimo, mes girdėjome prieštaringą informaciją iš pačios Ukrainos, kad lyg ir stringa ši informacija, po to lyg ir vyksta, bet visa tai, matyt, vyksta su tam tikrais pertrūkiais ir, ko gero, nepastoviai.
Čia ir yra tas konkretus momentas, kuris neramina. O visa kita – situacija niekuo nepasikeitusi. Tie visi naftos dalykai, ką jūs sakote, ir kiti, aišku, yra svarbūs. Matyt, visas administracijos dėmesys dabar sutelktas į vidurio kadencijos rinkimus ir visa kita.
Bet šitoje vietoje man irgi nelabai aišku, kodėl taip vyksta, nes rinkimuose reikia atsižvelgti į rinkėjų nuomonę. O rinkėjai Amerikoje vis dėlto daugiau kaip pusė laiko Rusiją priešu. Daugiau kaip pusė, maždaug 55 procentai, paskutinių sociologinių tyrimų duomenimis, mano, kad sankcijos ir spaudimas Rusijai turi išlikti, parama Ukrainai neturi mažėti.
Tik 11 procentų pritaria sumažėjusiai paramai Ukrainai. Vadinasi, kaip ir reikėtų į tai atsižvelgti, bet tas nevyksta, vyksta priešingi dalykai. Matyt, yra kažkokie kiti skaičiavimai ir sunku apie tai ką nors spręsti.
Ar Trumpo sprendimams įtakos turi rinkimai?
Ar čia negali būti, kad amerikiečiai žiūri ir į savo kišenes, o Trumpas žiūri iš verslo pusės – kad žmonėms daugiau pinigų įkris į kišenes ir jis gaus daugiau balsų? Kaip jums atrodo?
L. Linkevičius: Ne, tai, kad visi žiūri į savo interesus, savaime suprantama, bet dabar kalbu apie tas tendencijas ir nuotaikas, į kurias prieš rinkimus tiesiog būtina atsižvelgti. Bet vyksta priešinga tendencija. Tai truputį keista.
Tiesą sakant, ta tendencija ne tik tarp rinkėjų. Ir Kongrese yra pasipiktinimas ne tik tarp Demokratų partijos, bet ir Respublikonų partijoje tas pats yra. Taigi, matysime, į ką visa tai išsilies.
Bet mums svarbu dabar žiūrėti ir savo pareigų, turiu omenyje europiečius, suprantant, kad ir finansinė, ir karinė paramos Ukrainai našta dabar daugiausia gula ant europiečių pečių. Todėl būtent į tai turėtume sutelkti visą savo dėmesį.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
