Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Į Lietuvą atvyko 100 JAV karių. Ar galime atsikvėpti, kad JAV mus gins, ar ši 9 mėnesių rotacija negarantuoja ateities?
Rusija prisibijo Jungtinių Amerikos Valstijų ir tikrai pastebi, kur yra amerikiečių kariai. Tad tai savaime yra gera žinia. Ji rodo, kad nors retorika iš Donaldo Trumpo ar jo kolegų lūpų Europos atžvilgiu kartais būna labai aštri, praktiniai sprendimai yra labiau niuansuoti. Europos bei Baltijos šalių saugumas vis dar yra svarbus JAV.
Aišku, tai savaime negarantuoja, kad rotacija ateityje atsinaujins, dėl to reikės gerokai padirbėti. Bet manau, kad Lietuva padarė nuo jos priklausančius namų darbus, sukūrė amerikiečių kariams geras sąlygas, ir tai palengvino diskusiją dėl šiek tiek pristabdytos rotacijos atnaujinimo.
Nuolatinės JAV bazės atsiradimo Lietuvoje tikimybė – menka
Kiek tikėtina, kad Lietuvoje atsiras nuolatinė JAV bazė? Ar JAV prezidento užuominos apie bazę Lenkijoje – tik mandagus atsakymas?
Realistiškai tokia galimybė Lietuvoje neatrodo labai didelė. Bet jeigu Lenkijoje atsiras nuolatinė bazė – o ta linkme jau judama techniniame lygmenyje ir politinis sprendimas tarp Vašingtono bei Varšuvos iš esmės yra suderintas, – tai bus labai gera ir tiesioginį poveikį mums turinti žinia. Jei pakankamai didelis amerikiečių karių kontingentas bus Lenkijoje, tikimybė, kad vienokia ar kitokia forma rotacinės ar nuolatinės pajėgos bus ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, gerokai išauga. Šia prasme JAV žingsniai Lenkijoje yra labai svarbūs ir mums.
Kaip vertinti spaudimą Ukrainai dėl žvalgybinės informacijos ir pranešimus apie neveikiančius „Starlink“?
Ypač iki vidurio kadencijos JAV Kongreso rinkimų panašių žinių gali būti dar ne viena. Reikia suprasti, kad D. Trumpas dabar kelia iš esmės vienintelį tikslą – kiek įmanoma labiau pagerinti savo partijos galimybes artėjančiuose rinkimuose, todėl bet kokia priemonė tam pasiekti jam atrodo pateisinama.
Vis dėlto kol kas matome, kad praktinių sprendimų (išskyrus sušvelnintas sankcijas Rusijos dyzelinui) nebuvo priimta. Ir pats V. Zelenskis, ir D. Trumpas patvirtino, kad žvalgybinė informacija ir toliau teikiama. Tai yra labai svarbu, nes pertrauka stipriai apsunkintų Ukrainos galimybes gintis. Emocinis fonas didelis, bet praktiniai sprendimai kol kas nėra tokie blogi, ir Ukrainai svarbu išlikti šioje trajektorijoje.
Grėsmė NATO šalims yra nuolatinė
Kaip vertinti energetikos paliaubų kalbas ir D. Trumpo pareiškimus, kad Ukrainai reikia naujo prezidento? Ar jis susibičiuliavo su Vladimiru Putinu?
Mano skaičiavimu, tai buvo jau 5 prezidento D. Trumpo anonsas apie paliaubas, susijusias su energetikos sektoriumi arba atakomis prieš miestus. Nė vienas iš jų neturėjo jokio tvaraus ar ilgalaikio efekto. Tai buvo tiesiog noras paskleisti žinutę, kuri neturi reikšmės praktinėje realybėje, nes Ukraina ir toliau atakuojama, o Rusija neketina stabdyti puolimo.
Tokiame kontekste sankcijų švelninimas Rusijai tik įpila papildomo dyzelino į ugnį ir padėtį aštrina. Pamatysime, ar tai bus realiai įgyvendinta, nes ir pačiose JAV svarstoma, ar sankcijų sušvelninimas jau reiškia, kad dyzelinas pasieks JAV rinką. Net jei pasieks, tie kiekiai yra minimalūs.
Galiausiai, esminis D. Trumpo tikslas dabar yra vidurio kadencijos rinkimai. Jei jis gali paskleisti žinią, kad daugiau dyzelino pateks į rinką ir tai sumažins spaudimą amerikečiams, jis tą ir darys. Artimiausiomis savaitėmis to galime pamatyti dar ne kartą.
Esate tik ką po Varšuvos saugumo forumo: ar Rusijos hibridinės grėsmės Europai tikrai išaugo?
Įtampa tikrai yra, sustiprinta apsauga – renginyje patikrinimų buvo itin daug, taip siunčiant signalą, kad tai ne tik politinė retorika, bet ir praktinis rizikų valdymas. Aišku, Lenkijos retorika yra aštresnė nei NATO vidurkis. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nuolatos kartoja, kad grėsmių lygis išlieka aukštas, bet jis nėra dramatiškai kitoks nei prieš 6–7 mėnesius.
Tai interpretacijos klausimas. Indikatoriai rodo, kad grėsmė yra nuolatinė. Ypač dabar, kai Rusija visomis išgalėmis bandys palaužti Ukrainą, karo kibirkštys gali lakstyti plačiai. Tačiau jokių indikacijų, kad Rusija ketintų vykdyti tiesioginę agresiją prieš NATO valstybę ar telkti kariuomenę aplink mus, tikrai nėra – su tuo sutinka ir patys Lenkijos atstovai.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
