Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

REKLAMA

Taupymo plane numatyta valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą, o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, taip pat išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą ar jį išjungti nuo 24 iki 6 valandos ryto. Taip pat šildymo sezonu metu pasiūlyta sumažinti patalpų temperatūrą 1–2 laipsniais, išjungti karštą vandenį.

Dėl per žemos temperatūros mažėja atsparumas infekcijoms

Paklausta, kokia žmogui būtų komfortiška patalpų temperatūra ir ar pasiūlytas jos sumažinimas gali turėti kokios neigiamos įtakos sveikatai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė visų pirma siūlė atskirti dvi sąvokas.

REKLAMA

„Turėtume aiškiai atskirti komfortą ir poveikį sveikatai. Komforto sąlygos yra labai individualus dalykas. Vienam žiemą patinka būti vėsesnėse patalpose, kitam, atvirkščiai, reikia šiltesnių. Taip pat vieni geriau toleruoja karštį, kiti – blogiau. Tačiau higienos norma tokia, kad šildymo periodu patalpų temperatūra neturėtų būti mažesnė nei 18 laipsnių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat nurodo tokią pačią ribą, bet kartu yra pabrėžiama, kad pažeidžiamų asmenų, t. y. vaikų, senyvo amžiaus, lėtines ligas turinčiųjų atveju rekomenduojama dar pridėti 2–3 laipsnius. Taigi labiau pažeidžiamoms grupėms reikėtų kiek šiltesnių patalpų“, – komentavo ji. 

REKLAMA
REKLAMA

Specialistė nurodė, kad esant per mažai temperatūrai, jei ji siekia apie 16 laipsnių ir mažiau, jau yra stebimas žmogaus imuniteto atsparumo sumažėjimas užkrečiamoms ligoms. 

„Tas pats yra ir dėl drėgmės – jos sumažėjimas ar padidėjimas blogina žmogaus prisitaikymą ir atsparumą infekcinėms ligoms. Tačiau yra ir kitas aspektas, tokia dabar situacija, žmogus ne vien temperatūra gyvas, tad jis gali kažkiek prisitaikyti ir prie žemesnės temperatūros šilčiau apsirengdamas.

Taip pat labai svarbu vėsesnėse patalpose daugiau pajudėti. Tą reikėtų akcentuoti, nes jei jose pabuvus kurį laiką pasidarys šaltoka, susisupsime ir sėdėsime nejudėdami, tai bus pats blogiausias variantas. Nes jei judame, kažką darome, organizmas išskiria šilumą ir nesijaučia tokio neigiamo poveikio. Be kita ko, kai šilta, nėra problemų, susijusių su drėgme, o tai mažina sveikatai kenksmingo pelėsio riziką“, – atkreipė dėmesį I. Taraškevičienė.

Karšto vandens per pandemiją nereikia?

Nors pandemija kaip niekada visiems priminė, o kai ką – ir išmokė, kaip svarbu palaikyti rankų higieną saugantis nuo įvairių infekcinių ligų, panašu, kad kai kuriose įstaigose apie karštą vandenį gali tekti pamiršti.

REKLAMA
REKLAMA

Komentuodama valdančiųjų užmojus dalyje įstaigų užsukti karštą vandenį, pašnekovė pirmiausia priminė laikus, kai tokia praktika buvo taikoma net ir gyvenantiems daugiabučiuose. Specialistė pažymėjo, kad tai jau būtų itin drastiškas sprendimas, prie kurio vargu ar būtų prieita. Tuo metu jei karšto vandens nebus kokioje nors įstaigoje – ne tokia didelė bėda.

„Karšto vandens išjungimą daugiabučiame name žiemos laikotarpiu Lietuva jau yra patyrusi. Ir tai buvo labai sunku metas. Nemanau, kad tai galėtų būti pakartota. Juo labiau net jei ir vanduo būtų išjungtas, jį reikėtų šildyti kitu būtų, kas vėl lemtų energijos išlaidas. Galbūt žmonės galėtų tiesiog naudoti mažiau karšto vandens, kurie nejaučia tokio diskomforto, pavyzdžiui, praustis po vėsesniu vandeniu. Bet žmogus turi individualiai spręsti, kaip reguliuoti temperatūrą jau leidžiant vandenį.

Kalbant apie viešojo sektoriaus institucijas, kada rankas reikėtų plauti šaltu vandeniu, nemanome, kad čia būtų labai kritinė situacija. Tai yra trumpalaikis šalto vandens kontaktas, naudojant prausimosi priemones taip nusiplauti rankas pakanka – tiek mikroorganizmams pašalinti, tiek matomą purvą. Nemanytumėme, kad tai būtų labai didelė katastrofa“, – aiškino NVSC specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji sutiko, kad neišvengiamai būtų asmenų, kurie jautriai reaguoja į šaltį – gali atsirasti ir odos pažeidimų, sutrikti kraujotaka: „Tokie žmonės turėti į tai atsižvelgti, galbūt pirkti higienines servetėles. Įstaigoje, kur mes nesiprausime, nereikia kažko plauti, nemanau, kad būtų didelė katastrofa, jei nebus karšto vandens.“

Visgi panašias privataus verslo idėjas, pavyzdžiui, sporto klubuose užsukti karštą vandenį dušuose I. Taraškevičienė būtų linkusi kiek vertinti kritiškiau.

„Neturiu dėl to labai kategoriškos nuomonės. Taip, užsigrūdinęs žmogus ar tą norintis daryti gali praustis po šaltu dušu, bet kiti eitų nenusiplovę chloruoto baseino vandens, kas nėra gerai. Nes praustis po šaltu vandeniu jau būtų per daug ekstremalu“, – sakė ji.

Rizikuojama užsikrėsti ir sunkia liga

Jei rankas po šaltu vandeniu nusiprausti įmanoma, specialistai vis tik įspėja nežaisti su sveikata bandant reguliuoti vandens temperatūrą. 

Jeigu esant ne pakankamai žemai arba nepakankamai aukštai – virš 50-ies laipsnių ir dar aukštesnei, kai jau reikia nužudyti bakterijas, – temperatūrai stovinčiame vandenyje gali pradėti veistis legionelės. Šios bakterijos gali žmogų užkrėsti legionelioze. Tai – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais simptomais. 

REKLAMA
REKLAMA

„Legionelioze užsikrečiama ne išgėrus vandens ar turint kontaktą su oda, bet per aerozolius, smulkius vandens lašelius. Ši į plaučių uždegimą panašius simptomus sukelianti liga pasižymi santykinai dideliu mirtingumu. Žinoma, didžiausia rizika ja užsikrėsti yra tam tikrose objektuose – viešbučiuose, kur dar veikia sistemos, kur naudojamas aerozolis, pastatuose, kur vyksta aušinimas, pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Buitinėse sąlygose mes su tokia rizika dažniausiai galime susidurti duše“, – aiškino NVSC specialistė. 

Pasak I. Taraškevičienės, nors yra nustatytos temperatūrinės ribos, kada jau susidaro palankios sąlygos šioms bakterijoms veistis, yra ir kitų priemonių užkirsti kelią nekontroliuojamam jų dauginimuisi.

„Galima dažniau tirti vandenį, stebėti, ar yra augimas, o jei jis yra, tada imtis priemonių. Yra trumpalaikis temperatūros pakėlimas tam, kad nužudytų bakterijas. Bet taip, jei sumažinsime karšto vandens temperatūrą, tai bus neigiamas veiksnys. 

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės turi suprasti, kad per daug sumažinus temperatūrą gali išaugti legionelių rizika. Kita vertus, kitas klausimas, ar sumažinus vandens temperatūrą tikrai sutaupysime? Juk jei prisuksiu karšto vandens temperatūrą, tai teks atsukti daugiau karšto vandens ir mažiau primaišyti šalto, tad galutiniame taške neaišku, ar sutaupysime“, – svarstė ji.

Stokojant išminties protrūkis neišvengiamas

Kalbėdamas apie įvairių mikroorganizmų keliamas rizikas šiandienos pasaulyje virusologas prof. Saulius Čaplinskas taip pat konstatavo, kad energetinė krizė čia užima ne paskutinę vietą.

„Jei bus neišlaikytas temperatūrinis režimas vandens sistemoje, jei šaltas vanduo sistemoje nebus pakankamai šaltas, o šiltas – pakankamai karštas, mes galime bet kurioje vietoje sulaukti legioneliozės protrūkio“, – portalui tv3.lt sakė jis.

Pasak pašnekovo, pavyzdžių, kada mikroorganizmams šiandien susidarė palankios aplinkybės keistis ir plisti, yra labai daug. 

„Pandemija aiškiai parodė, kad keičiasi ne tik virusai, bakterijos, bet ir žmonių imuninė sistemai kaip ir aplinka, kurioje gyvename. Todėl labai svarbu, kad būtų aiški lyderystė, kas sveikatos sistemoje yra lyderis, tiek personalijų, tiek institucijų prasme, kad būtų susisteminta informacija ir aiškiai iškomunikuota žinia ne tik visuomenei, bet ir tikslinėms jos grupėms. Taigi reikia atitinkamos išminties laiku į reaguojant į kylančius iššūkius“, – pridūrė S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Vėsesnėse patalpose ilgiau užsilaiko užkratas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui Povilas Vytenis Andriukaitis neslėpė, kad dėl energetinės krizės iššūkių smogus naujai susirgimų COVID-19 ar gripu bangai kovoti su tuo būtų itin sudėtinga.

„Tiek COVID-19, tiek gripas yra oro lašelinės infekcijos, kuri plinta mikrolašeliais. Tai reiškia, kad jei atėjau į uždarą patalpą, man kvėpuojant akimi nematomas aerozolis gali nuskrieti net 43 metrų atstumu. Ir tu gali per 10 metrų nesutikti žmogaus, bet gauti jo aerozolių su virusu – tiek gripo, tiek omikrono atveju. 

O kuo yra mažesnė patalpų temperatūra, tuo aerozolis skrenda toliau. Tai reiškia, kad jei temperatūra siekia 16–18 laipsnių, tai tie lašeliai nedžiūsta ir ilgai krenta. Temperatūrai siekiant 22–24 laipsnius lašeliai greičiau išdžiūsta ir virusas žūsta. Štai kodėl buvo tokios rekomendacijos – dažnas vėdinimas ir 22–24 laipsnių patalpų temperatūra. Tad jei laikysime 19 laipsnių temperatūrą, jau yra rizika, kad jūsų lašeliai gali negreitai išdžiūti“, – komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, tai yra problema ir naujas veiksnys, kuris verčia galvoti, kad ventiliacija būtų didesnė, tad tikrai nebus pasirinkimas ją sumažinti siekiant sutaupyti energijos išteklių.

„Naujos COVID-19 ar gripo bangos rizika yra labai aukšta, o esant energetinio taupymo ji dar labiau išaugs. Tad šiuo atveju situaciją valdyti gali būti labai sunku“, – įspėjo buvęs eurokomisaras. 

Įspėjo ir dėl produktų laikymo sąlygų

Portalas tv3.lt primena, kad nepamiršti laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje paragino ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

„Žinoma, kad produktas išlieka saugus ir kokybiškas, jei visose maisto tvarkymo etapuose: sandėliuojant, transportuojant bei prekiaujant, griežtai laikomasi gamintojo nustatytų produktų laikymo sąlygų – paisoma nustatytos temperatūros ir drėgmės aplinkoje.

Jei greitai gendantys produktai, kaip pienas, mėsa, žuvis ar paukštiena laikomi aukštesnėje temperatūroje nei nurodyta gamintojo, atsiranda sąlygos daugintis patogeniniams mikroorganizmams ar susidaryti toksinams“, – perspėjo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė.

Pertraukiant šalčio grandinę produkto transportavimo, sandėliavimo, laikymo metu, iki kol produktas bus sunaudotas maisto gaminimui, gali rastis palanki terpė mikroorganizmų vystymuisi. Nors užšaldymas neleidžia daugintis bakterijoms, tačiau šie mikrobai gali atsigauti atšildymo metu, o po to išaugti maiste iki tokio lygio, kuris gali tapti pavojingu žmonių sveikatai, nurodė VMVT.

Wc nuleist kreiviui ant galvos. Ir jei sumažins karšto vandens temperatūra mes vienodai mokėsim. Kodėl už šaltą vandenį turim mokėt kaip už karštą? Ar ne vagys?
jus ten su tuo elektros išjungimu iki 6 ryto baikit. daug kas 6 ryto jau išeina į darbą, o keliasi 4.30-5 ryto. tai dabar su žvake turėsiu praustis ?
Reik ne zmones verst taupyt, o tos apnaglejusius kainu kelejus pazaboti. Kodel LT turi kentet del guobsuoliu ir energetiku naglumo, ispustos tos kainos.
Elektra, karstas vanduo, sildymas nera kokia nors prabanga, tai 21a.zmogaus butinybe, kaip oras, tai neturi kainuoti lyg koks prabangus alkoholinis gerimas skirtas milijonieriams is dyko buvimo.
Putinistana butu apsijungusios visos salys ir pazabojusios, o dabar valdo duju kranele ir sokdina visus ju psichu valdzia, stekena Europa ir dziaugiasi krize. Kai nera kainu reguliavimo ES ir viena salis moka uz elektra 15 centu, o kita kokius 36 centus, tai nera normalu, visur reiketu ES suvienodinti elektros ir kitas kainas, kad visi po 15 centu moketu, kodel skriaudziama Lietuva ir jai didziausia kaina elektra parduodama. Niekad nejauciau jokios krizes, 2008m.buvo tobuli, bet dabar su pakilusiom kainom jauciasi tikrai reali krize.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų