Vis dėlto konkretų sprendimą, kaip elgsis, S. Skvernelis vis dar laiko paslaptimi ir žada atskleisti prieš Seimo sesiją. Politikos apžvalgininkai sako, kad susidaro įspūdis, jog S. Skvernelis ne tik nori pažeminti R. Žemaitaitį, bet dar ir suskaldyti jo partiją.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sauliaus Skvernelio šalia Gintauto Palucko ir Remigijaus Žemaitaičio jau seniai nematyti. Nebent už uždarų durų. Akivaizdu, kad S. Skvernelis šalia R. Žemaitaičio stovėti viešai noru nedega.
„Skvernelio vienas iš pagrindinių tikslų jau kuris laikas – ir akivaizdu, kad artimiausiu metu jis tai planuoja – parodyti vietą Žemaitaičiui. O geriausiu atveju – kažkaip jį išstumti, pašalinti, suskaldant jo partiją“, – sakė politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Naujausias pavyzdys – po koalicinės tarybos pirmadienį žurnalistams pakomentuoti sustojo tik G. Paluckas ir R. Žemaitaitis. O S. Skvernelis savo įžvalgomis dalinosi atskirai nuo koalicijos partnerių.
Tokia įtampa tarp R. Žemaitaičio ir S. Skvernelio, panašu, nieko gero nežada, mat R. Žemaitaitis vis dar svajoja apie Seimo vicepirmininko postą ir šios svajonės nežada atsisakyti. O sprendimas, ar jam šį postą skirti, priklauso tik nuo S. Skvernelio noro.
Panašu, kad S. Skvernelis nei R. Žemaitaičio koalicijoje nori, nei jam vicepirmininko postą ruošiasi duoti. Viešai jau kalbama, kad S. Skverneliui frakcija davė leidimą neteikti R. Žemaitaičio į vicepirmininkus. Tik kol kas to garsiai S. Skvernelis nepasako.
„Mes turėjom diskusiją partijos valdyboje ir apsikeitėm nuomonėmis, aš tą nuomonę įvardysiu koalicinės tarybos metu“, – sakė Seimo pirmininkas.
Laukia išspręstų „teisinių problemų“
Pagal kvotą „Nemuno Aušrai“ priklauso dvi vietos Seimo valdyboje. Vieną jų buvo užėmusi Agnė Širinskienė, kuri perbėgo pas S. Skvernelio „demokratus“. Tad R. Žemaitaitis tikisi, kad A. Širinskienė jam vicepirmininko kėdę grąžins.
Seimo pirmininkas yra tvirtinęs kad neketina teikti R. Žemaitaičio kandidatūros, kol nebus išspręstos politiko „teisinės problemos“. Prezidentas irgi panašiai sakė, kad problemų su teisėsauga turintis R. Žemaitaitis neturėtų dirbti vicepirmininku.
„Kalbame apie daug rimtesnius dalykus. Kalbame apie tai, kaip spartinti ekonomiką, didinti saugumą, gynybos pajėgumus. Ir ar kažkas bus ar nebus Seimo vicepirmininku, tai čia tik tam žmogui labiausiai ir svarbu“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
„Kova yra ir principinė, ir potencialiai negrasina išsprogdinti visos valdančiosios koalicijos. Jeigu dėl Seimo vicepirmininko posto išsprogtų valdančioji koalicija, tai nežinia, kokioje čia politinėje epochoje begyventume. Bet ką čia žinai“, – sakė V. Bruveris.
Neaiškumai dėl finansavimo didinimo
Pirmadienį premjeras G. Paluckas pareiškė, kad viešumoje girdimi 5-6 procentai nuo BVP gynybai nėra numatyti jokiame dokumente. Nors Prezidentūra po Valstybės gynimo tarybos posėdžio yra pareiškusi, kad priimtas sprendimas reikšmingai didinti gynybos finansavimą.
„Yra bendra išsakyta prezidento ir koalicijos nuostata, jog šis finansavimas negali kilti vien mokesčių pavidalu ant Lietuvos verslo ar žmonių“, – teigė ministras pirmininkas.
Prezidentūra aiškina, kad Gitanas Nausėda išreiškė poreikį gynybai didinti ne milijardais, o procentais nuo BVP, nes esą taip skaičiuoja visas pasaulis.
„Jeigu mes lyginsimės pasaulyje milijardais su kažkuo, pavyzdžiui, Vokietija, kuri nepasiekė 2 procentų BVP savo milijardais, mes atrodysime keisti. Su Jungtinėmis Valstijomis su savo milijardais mes atrodysime keisti“, – kalbėjo F. Jansonas.
Seimo Pirmininkas S. Skvernelis sklaido abejones ir sako, kad gynimo taryboje sutarė dėl konkrečių skaičių milijardais, kurie atitinka tuos minimus 5-6 procentus, ir nuo plano didinti finansavimą niekas nesitraukia.
„Premjeras, iš dalies, teisingai pasakė, kad tų procentų niekur nėra. Bet yra kiti sprendimai priimti susiję su pinigais“, – teigė S. Skvernelis.
Kad iki 2030-ųjų būtų išvystyta nacionalinė divizija, anot prezidento, reikia 12-13 milijardų papildomų lėšų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
