Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Prisiminkime apie Kauno mečetės įvykius. Ką jūsų bendruomenė pastebėjo?
A. Beganskas: Kadangi kalbame apie imigrantų problemą ir apie tai, kas buvo prie Kauno mečetės, jeigu kalbame būtent apie Kauno mečetės įvykius, kai kurie įvykiai vėliau buvo nukreipti ne prieš imigraciją. Nors pradžia buvo prieš imigraciją, po to tai buvo panaudota būtent prieš musulmonus, prieš islamą.
Kaip jums pasakyti, niekas nenuėjo prie cerkvės ar bažnyčios, nors ir ten lankosi imigrantai, kurie atvyksta iš Baltarusijos, Rusijos ar kitų šalių. Niekas ten nenuėjo ir neišreiškė savo pilietinės nuomonės būtent prie tų šventovių, bet jie tai darė prie mečetės. Čia mes ir jaučiame bei patiriame tą diskriminaciją.
Ir ką aš noriu pasakyti – dabar labai patogu surasti vieną silpniausią grupę ir ją apkaltinti. Nes, kaip ir sakau, situaciją dėl parkavimo vietų, dėl mečetės ir visų šitų klausimų mes keliame jau senų seniausiai.
Čia nėra taip, kaip dabar kai kurie administracijos atstovai ar politikai sako: „Mes jokių problemų su Lietuvos totoriais neturėjome, mes turime tik su migrantais, todėl neleidžiame statyti mečetės.“ Aš jums galiu pasakyti, kad Vilniaus mečetės statybos klausimą mes keliame jau nuo 1994 metų, kai Lietuvoje buvo tik Lietuvos totoriai.
Mes rašėme prašymą būtent nuo Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės, po to rašėme prašymą nuo muftiato, nuo Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės. Nuo pirmojo muftiato, kai dar visi buvome kartu, mes irgi rašėme prašymą dėl mečetės. Visą laiką gaudavome neigiamus atsakymus.
Mes neprašėme, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar Kauno miesto savivaldybė mums kažką pastatytų. Ne. Mes sakėme: leiskite mums, mes patys pastatysime tą mečetę arba sutvarkysime tą kiemą. Buvo neigiami atsakymai. Dėl Kauno mečetės mes taip pat prašėme, rašėme raštus, kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę: leiskite sutvarkyti. Vieniems leidžiama, kitiems neleidžiama.
Ar reikia dar vienos mečetės Lietuvoje?
Kaip jūs vertinate tokią situaciją dėl mečetės? Kilo įvairių klausimų – ar čia stabdymas, ar kas? Kaip jūs galvojate, reikėtų ar nereikėtų leisti jiems įsirengti maldos namus, kaip turi ir kitos bendruomenės?
V. Sinica: Aš manau, kad esant migracijos kontekstui negalime šito padaryti, todėl kad tai bus ženklas, traukos veiksnys: žiūrėkite, Lietuva yra svetinga, Lietuva priima, sudaro sąlygas ir taip toliau. Negali būti ribojama religijos laisvė ir negali būti ribojama galimybė pamaldoms.
Šiandien, tarkime, Vilniuje pamaldos vyksta Smolensko gatvėje, kitose vietose, Jeruzalėje ir taip toliau. Taip, tai nėra mečetės, bet bendruomenė pasišventina ir naudoja tam tas patalpas. Aš vis mėgstu palyginimą. Pilaitės mikrorajonas Vilniuje, kuriame aš užaugau, faktiškai iki maždaug 2020 metų neturėjo bažnyčios.
Melsdavomės mokyklos aktų salėje, ir tai buvo tinkama maldos vieta. Tai šitoje vietoje, jeigu žmonės netelpa, tarkime, čia jau gal persikeliant į Kauną, nors, man atrodo, jau ir Vilniuje netelpa, žmonės gali išsiskirstyti į daugiau tokių vietų. Kaip yra viena, taip gali atsirasti antra, trečia ir kiek reikia. Bet tai yra pačios bendruomenės reikalas. Valstybė kažkokią pagalbą teikti, nemanau, kad šitoje vietoje turėtų.
A. Beganskas: Bet mes ir neprašėme iš valstybės pagalbos. Pirmas dalykas. Antras dalykas, Vytautai, mes kalbame apie tai, kodėl visą laiką, kai mes prašėme būtent Vilniaus musulmonų vardu nuo 1994 metų, kai prašėme tik leidimų statyti tą mečetę, visą laiką buvo sakoma: jūs taip padarykite, palaukite, arba išvis neatsakoma, nepritariama, pateikiami neigiami atsakymai.
Tai kodėl mes, kaip Lietuvos musulmonų bendruomenė, turime prisiimti tą atsakomybę? Ir kodėl dabar politikai manipuliuoja, kad jeigu nebus migrantų, tada bus galima statyti mečetę? Migrantų nebuvo.
Ar jūs stebite tuos dalykus, galbūt jūsų musulmonų bendruomenėje galima rasti radikalizmo apraiškų? Kaip tam užkirsti kelią? Ar jūs tuo klausimu rūpinatės ir stebite situaciją?
A. Beganskas: Mes kalbame ir su valstybės saugumo departamentu. Sugumo departamentas pritarė tai nuomonei, kad jeigu Vilniuje būtų centrinė mečetė, tai būtų visiems į naudą ir dar labiau sumažintų radikalizmo bei ekstremizmo grėsmę Lietuvoje.
Nes, kaip Vytautas teisingai paminėjo, jeigu žmonės nesirenka vienoje vietoje ar centrinėje mečetėje, jie išsiskirsto ir eina kiekvienas savo keliu. Tada klausimas toks: jeigu jūs privertėte vieną ar kitą grupę atsiskirti, tai, kai kažkas vyksta Lietuvoje, nereikia kaltinti vienos ar kitos organizacijos, nes mes negalime atsakyti už organizacijas ar grupes, kurios nepriklauso mūsų muftiatui.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
