Į dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistus, kreipėsi 92-ejų metų klaipėdiečio giminaičiai. Šie baiminasi, jog tokio amžiaus vairuotojas kelia grėsmę keliuose. Teisė vairuoti senoliui suteikta iki 100 metų. Tačiau sveikatos būklė – prasta. Artimieji baiminasi, jog sveikata sušlubuoti gali ir jam esant prie vairo.
„Jis buvęs vairuotojas - negali gyventi be vairavimo, nors to daryti jau nebeturėtų: nualpsta, sunkiai valdo koją. Bijome, kad vairuodamas gali ką nors partrenkti, sužaloti. Tačiau senukui išduotos teisės iki 100 metų. Nors sveikatą senukas turi pasitikrinti kasmet, tačiau sveikatos pažymą būtina pateikti „Regitroje“ tik prieš išduodant vairuotojo pažymėjimą. Sustabdžius policijai juk reikia parodyti tik vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos ir draudimo dokumentus. Nežinome, ką daryti, kreipėmės į „Regitrą”, policiją, tačiau jie nieko padaryti negali. Atrodo, kad laukiame nelaimės“, - dienraščio žurnalistei pasakojo klaipėdiečiai bei stebėjosi, kodėl nėra amžiaus ribos, nuo kada vairuoti nebeleistina.
„Pažįstu jauną žmogų, kuris tikrai galėtų vairuoti, tačiau yra žvairas ir dėl to jam neišduoda sveikatos pažymos. O tokiam 92 metų senukui, kuris patyręs net kelis mikroinsultus - be problemų. Neseniai, darbuodamasis garaže, jis patyrė širdies priepuolį - gydytojai sakė, kad tokio amžiaus žmogui tai yra normalu. O jei taip atsitiktų sėdint prie 1989-ųjų „Volgos“ vairo?“ - teiravosi giminaičiai.
Sveikatos pažymos policijai rodyti neprivaloma
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vairuotojai, norintys gauti sveikatos pažymėjimą, turi apsilankyti pas oftalmologą, psichiatrą, šeimos gydytoją, neurologą, otolaringologą. Taip pat asmuo gali būti siunčiamas endokrinologo, kardiologo ir pulmonologo konsultacijai. Šiuo metu sveikatos patikra kainuoja 15,10 Eur.
VĮ „Regitra“ duomenimis, atsižvelgiant į tai, jog su amžiumi sveikatos būklė gali kisti kiek greičiau nei įprastai, nuo 55 metų vairuotojų sveikatos būklės patikrinimai yra dažnesni. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše apibrėžiama, kad asmenims iki 55 metų sveikata tikrinama kas dešimt metų, nuo 56 iki 69-erių – kartą per penkerius metus, 70–79 metų asmenims sveikatą pasitikrinti reikia kas dvejus metus, o sulaukusiems 80 metų ir vis dar vairuojantiems – kasmet.
Ir nors, kai vairuotoją sustabdo policija, prievolės pateikti sveikatos pažymą nėra, SAM atstovai sako, jog 2010 metais buvo išleistas įsakymas, kuriuo remiantis gydymo įstaigos privalo nedelsiant informuoti Kelių policijos pareigūnus apie pasikeitusią vairuotojo sveikatos būklę: jei šis susirgo liga, dėl kurios nebegali vairuoti.
Kelių policija privalo nedelsiant informuoti VĮ „Regitrą“, o ši – sustabdo išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimą ir taip apribojama teisė vairuoti.
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės atstovės Jolantos Juškevičienės teigimu, tokių atvejų per metus vien šioje gydymo įstaigoje pasitaiko apie 10. Dažniausiai sviekatos sutrikimai susiję su epilepsija arba demencija.
„Gali pasitaikyti ir tokia situacija, jog asmens sveikatos būklė pasikeitė ir jis nebegali tinkamai vairuoti transporto priemonės, tuomet „Regitra“ apie tai yra informuojama, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas – sustabdomas. Tačiau, jei po tam tikro laikotarpio asmens sveikata pagerėja, jam tereikia atvykti į „Regitrą“ ir pateikti medikų išvadą. Esant tinkamai sveikatos būklei, teisė vairuoti grąžinama ir egzaminų perlaikyti nereikia”, - aiškina Ingrida Kuorytė, VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė.
Vairavimo įgūdžiai nepriklauso nuo amžiaus
VĮ „Regitra“ atstovai sako, jog geras regėjimas ar greita reakcija yra būtinos savybės kiekvienam vairuotojui, tačiau jos nebūtinai susijusios su žmogaus amžiumi. Gali pasitaikyti tokių atvejų, jog 80-metis yra gerokai sveikesnis už 60 metų sulaukusį žmogų. Kitaip tariant, gebėjimą vairuoti lemia ne metai, o sveikatos būklė.
„Vakarų Europos šalyse ir JAV yra stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog žmonės vairuoti galėtų kuo ilgiau, nes tai yra tiesiogiai susiję su jų socializacijos lygiu. Iš esmės, vairavimas žmogui suteikia mobilumo, kuomet jis gali jaustis nepriklausomu nuo kitų asmenų.
Tačiau labai svarbu, jog eisme dalyvautų tik tinkamai pasiruošę vairuotojai. Tai reiškia, jog kalbama ne tik apie mechaninį automobilio valdymą, tačiau ir žmogaus sąmoningumą, nes išvažiavęs į gatvę jis yra atsakingas ne tik už save, tačiau ir už kitus eismo dalyvius. „Regitra“ yra suinteresuota, jog žmonės, turintys sveikatos problemų, suvoktų galimą grėsmę ir nekeltų pavojaus aplinkiniams,” - tv3.lt teigė I. Kuorytė.
Išduodant naują vairuotojo pažymėjimą, „Regitra“ iš asmens reikalauja galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, kuri patvirtintų, kad asmens sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėse pažymose taip pat gali būti nurodyti ir tam tikri medikų apribojimai vairuotojui.
Vyriausiam Lietuvos vairuotojui – 97 metai
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 148 tūkst. vairuotojų, kuriems yra virš 65 ir daugiau metų. Tai sudaro apie 10 proc. žmonių, turinčių galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šio amžiaus imties moterų yra kiek daugiau nei 5 proc., o vyrų daugiau nei 13 proc.
„Jei kalbėtumėme konkrečiai apie 90-97 metų amžiaus vairuotojus, tai galima pastebėti, jog tokių yra vos 0,02 proc. Moterų – 12, o vyrų – 349. Sausio mėnesio duomenimis, vyriausias asmuo, kuris turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą yra 97 metų vyras ir 92 metų moteris. Abiejų jų vairuotojo pažymėjimai nauji, keisti ne daugiau kaip prieš 10 metų. Nėra gauta jokio pranešimo iš medicinos įstaigų, jog jie negali vairuoti automobilio.
Praėjusiais metais vyriausias asmuo, kuris laikė B kategorijos egzaminą, buvo 79 metų. Jei imtume amžiaus grupę nuo 70 metų ir vyresnius – tokių vairavimo egzaminus laikė 4 asmenys”, - teigia VĮ „Regitra“ atstovė. Saugiausiai vairuoja 40-60 m. vairuotojai
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys parodė, kad dažniausiai į avarijas patenka kelerių metų patirtį turintys jauno amžiaus vairuotojai, parodė Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Avaringumui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų.
„Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jauni vairuotojai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių – palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus.
Statistiškai saugiausiai vairuoja 40–60 m. amžiaus vairuotojai, kurie į eismo įvykius patenka 4–5 kartus rečiau negu jauniausi ir mažiausiai patyrę vairuotojai“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.
Vyresniame amžiuje avarijų mažėja
Remiantis apibendrinta 4 metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis stebimas tarp neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių. Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 proc. – būtent tokia dalis iš apsidraudusių 100 vairuotojų sukelia eismo įvykius.
Vyresniame amžiuje avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 m. amžiaus vairuotojų. Pradedant šia amžiaus grupe avarijų dažnis tampa mažesnis negu 1 iš 10, o mažiausias avaringumas stebimas nuo 35-erių iki 76-erių, vyresni vairuotojai vėl dažniau pakliūna į eismo įvykius.
„Apskritai vyresnio amžiaus vairuotojai yra tikrai mažiau pavojingi, dauguma jų turi ilgesnę praktiką ir dėl įgūdžių vairuoja saugiau. Mes manome, kad įtakos vairavimo saugumui turi ne amžius, o žmogaus savijauta, sveikata – nuo to priklauso kelerių metų sulaukęs jis jau nebegali jaustis saugiai už vairo. Na, ir, žinoma, labai svarbus yra drausmingumo faktorius – ar vairuotojai tikrai laikosi KET reikalavimų, ar nesėda prie vairo išgėrė ir panašiai”, - dėstė „Lietuvos draudimo“ atstovė.
