Bevaikės šeimos trokšte trokšta vaikų, o kitų naujagimiai kartais atsiduria tualeto duobėje, šiukšlių konteineryje.
Tarp šiukšlių – negyvi dvynukai
„Akistatos“ duomenimis, Lietuvoje gimdyvių rankomis kasmet nužudomi 3 – 5 naujagimiai. Šį skaičių papildo dar keli kūdikiai, pagimdyti namuose ir mirę per neapdairumą, neatsargumą, nemokšiškumą.
Naujausias negyvų naujagimių faktas – Klaipėdoje. Sausio 15-osios gatvėje vėlyvą rytą prie šiukšlių konteinerių kuitėsi keli benamiai. Ieškodami maisto likučių, jie aptiko ir pradėjo traukti rankšluostį iš vieno šiukšlių maišo. Iš kruvino rankšluosčio kyštelėjo kūdikio kojytė...
Atvykę pareigūnai įsitikino, kad šiukšlių maiše tikrai naujagimio lavonas. Tuoj pat čia buvo rastas dar vienas į rankšluostį suvyniotas kūnelis – kaip teigiama, dvynys. Anot specialistų, nežmoniškai atsikratyta ką tik gimusių išnešiotų berniukų. Ar jie gimė negyvi, ar buvo nužudyti, paaiškės po atliktų išsamių tyrimų.
Jeigu bus nustatyta, kad naujagimiai spėjo įkvėpti bent vieną gurkšnį oro, bus atliekamas tyrimas dėl nužudymo. Tačiau tai dar reikės įrodyti, nes naujagimiai galėję mirti ir dėl neatsargumo. O jeigu bus nustatyta, kad berniukai gimė negyvi, teks ieškoti kaltininko, išniekinusio palaikus – įmetusio juos į šiukšles.
Kol pirmosiomis dienomis po įvykio buvo neatskleista kūdikių gimimo istorija ir nenustatyta gimdyvė, Klaipėdos vaiko teisių apsaugos (VTA) tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė teigė mananti, kad šitaip žiauriai galėjo pasielgti tik sutrikusios psichikos žmogus. Pareigūnė buvo linkusi tikėti, kad gimdyvė – ne iš minėtai tarnybai žinomų klaipėdiečių.
Žudo ne tik ligonės
Lietuvoje jau būta naujagimių dvynių nužudymo. Tai prieš 10 metų padarė 16 metų gimdyvė Šiauliuose. Mažyliais ji atsikratė ne iškart po gimdymo, o po kelių mėnesių. Jauna mama gyveno viena, kamuojama nepriteklių, stokodama įgūdžių. Ši našta jai tapo per sunki – pradėjo krikti nervai. Moteris mynė VTA tarnybos slenkstį, siūlydama dvynukus atiduoti kokiai nors šeimai, kalbėjo apie savižudybę. Tačiau tarnybos darbuotojos nematė priežasčių klausyti motinos: ši buvo tvarkinga, negerianti. Padariusios klaidą pareigūnės suprato tik tada, kai jaunoji mama savo dvynukus tyčia uždusino.
O Plungės rajono gyventoja (25 m.) prieš keletą metų savo dvynukus, kuriuos buvo paauginusi mėnesį, naktį nunešė toliau nuo namų ir įmetė į upelį. Psichiatrai nustatė, kad moteris sirgo depresija po gimdymo ir, skandindama dvynukus, nesuvokė savo veiksmų.
Pagal negyvų naujagimių istorijas, kurias per pastaruosius metus skelbė „Akistata“, galima daryti išvadą, kad dažniausiai savo kūdikius, vos spėjusius pasveikinti gyvenimą, amžiams nutildo psichikos problemų kamuojamos arba iškart po gimdymo jų užkluptos gimdyvės. O sveikosios vaikžudės dažniausiai būna vienišos motinos, prislėgtos moralinių ir materialinių sunkumų.
Tokios istorijos liudija, kad vaikžudės nusikaltimui dažniausiai renkasi vonios kambarį, lauko tualetą, ūkinį pastatą, atokų lauką, mišką.
Motina, nužudžiusi savo naujagimį gimdymo metu ar tuoj po jo, baudžiama švelniau nei už paprastą nužudymą – laisvės atėmimu iki 5 metų arba pataisos darbais iki 2 metų.
Pamestinukų mamos nelaisvės išvengia
Psichikos ligų užkluptas gimdyves, kurios pakelia ranką prieš savo kūdikį, dar galima suprasti. Tuomet kaltųjų ieškoma artimoje aplinkoje, kurioje gyvena tokia vaiko žudikė. Tačiau suvokti sveikos psichikos moterį, savomis rankomis užspaudusią naujagimio klyksmą ir po to besiteisinančią apėmusia baime ar gresiančiu skurdu, neįmanoma. Tokios gimdyvės turėtų naujagimio paprasčiausiai atsisakyti – palikti jį ligoninėje. Už tai įstatymas nebaudžia – teismas bausmės neskiria.
Mažiau smerkiamos ir gimdyvės, palikusios naujagimį kur nors, kur yra žmonių, galinčių tuoj pat jį gelbėti. Štai šių metų kovo pabaigoje Vilniuje, Didlaukio gatvėje, prie šiukšlių konteinerio, naktį buvo rasta palikta naujagimė. Apie tai policininkus informavo, kaip vėliau paaiškėjo, pati mergytės mama (25 m.). Po 4 dienų ji buvo išaiškinta. Naujagimė laikiną prieglobstį rado ligoninėje, o gimdyvė liko laisvėje. Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas, neabejojama, kad įtariamoji išvengs laisvės atėmimo bausmės.
Teismo bausmė negresia ir marijampolietei (25 m.), pernai palikusiai savo naujagimį ligoninėje. Iš pradžių žadėjusi sūnelį, paaugintą kūdikių namuose, atsiimti, neseniai ji pareiškė persigalvojusi – leidžianti jos sūnelį įsivaikinti.
„Moterys, savo naujagimiui skyrusios pamestinuko dalią, yra smerkiamos visuomenės, tačiau jas galima net pagirti, kai pradedame lyginti su vaikžudėmis, – sakė Marijampolės VTA skyriaus darbuotoja Rūta Šaknaitienė. – Be to, motina, užgraužta sąžinės balso, dar turi galimybę pamestinuką susigrąžinti – būta tokių atvejų, kai gimdytojos po kurio laiko praregi. O ką susigrąžins vaikžudė, galiausiai užgraužta slegiančio kaltės jausmo?“
Toks atvejis, kai gimdyvė (30 m.), galima sakyti, praregėjo ar atsikvošėjo, pernai buvo užfiksuotas Kėdainiuose. Iš pradžių moteris savo kūdikį, paguldytą į kartoninę dėžę ir apklostytą, paliko prie turtingų kėdainiškių namo, o po to tikino darysianti visus žygius, kad jį, patekusį į ligoninę, susigrąžintų. Moteris savo poelgį aiškino laikinu proto aptemimu, prislėgus skurdžiai kasdienybei.
Išeitis – „gyvybės langeliai“
Dėl naujagimių žudymo sunerimę Lietuvos politikai savųjų tarpe ieško kaltųjų, delsiančių Seime apsvarstyti ir priimti įstatymą, kuriuo būtų įteisintas vadinamųjų gyvybės langelių steigimas ir atrištos rankos medikams bei verslininkams imtis konkrečių žingsnių įrengiant „gyvybės langelius“. Tokį pasiūlymą dar prieš pusantrų metų pateikė tuometinis Seimo narys Raimundas Palaitis, dabartinis vidaus reikalų ministras.
„Reikia, kad motinos, pagimdžiusios nelaukiamus kūdikius, turėtų kur juos palikti, – sakė R. Palaitis. – Deja, kol „gyvybės langelių“ steigimo projektas guli Seimo narių stalčiuose, naujagimiai toliau metami į šiukšlių konteinerius“.
„Gyvybės langeliai“ reiškia, kad gimdyvės, nenorinčios auginti savo kūdikio, galėtų anonimiškai jo atsisakyti – palikti saugioje specialioje vietoje, apie kurią visuomenė būtų informuojama viešai, o vaikučius palikę asmenys liktų nežinomi. Tikėtina, kad kūdikių nužudymų sumažėtų iki minimumo.
Lietuvoje apie šią idėją buvo prabilta dar 2005 metais, kai dėl tokios pačios problemos pavyzdį parodė kaimyninė Lenkija. Anot Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, „gyvybės langelius“ jau turi daugelis Europos Sąjungos valstybių. Dažniausiai šią idėją įgyvendina Bažnyčia, kuri turi tam tikrą personalą, įrengia specialias patalpas.
Kai kuriose šalyse tokie langeliai ir liukai veikia visose ligoninėse – yra patalpa, kurioje gimdyvė anonimiškai palieka savo naujagimį. Pro specialią angą vaikelis nuleidžiamas į šiltą lopšį, o darbuotojai jį saugiai pasiima. Po to 3 mėnesius laukiama, ar gimdyvė tikrai nepakeis savo sprendimo. Pavyzdžiui, Berlyne (Vokietija) nuo tada, kai 2003 metais buvo įrengtos tokios pamestinukų surinkimo vietos, į liukus buvo įdėti 6 mažyliai. Dabar Vokietijoje tokių liukų yra daugiau kaip 90.
Apie pamestinukus galvota dar XII amžiuje, kai popiežius Inokentijus III leido motinoms palikti nepageidaujamus ir nesantuokinius kūdikius prie bažnyčių durų. XIV amžiuje viena bažnyčia Florencijoje (Italija) pradėjo naudoti medinį cilindrą, ant kurio buvo padedami pamestinukai.
Įvairių tokios paskirties vietų yra Pakistane ir Filipinuose, o Japonija pamestinukams visai neseniai įteisino vadinamąjį „gandro lopšį“. Kai kuriose JAV valstijose leidžiama anonimiškai palikti kūdikius prie ligoninių ir gaisrinių slenksčių.
* * * * *
Gimdyvių atsisakyti naujagimiai, taip pat pamestinukai labai laukiami žmonių, norinčių įsivaikinti juos, šeimose. 2008 m. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tvarkomas pageidaujančiųjų įvaikinti apskaitas buvo įrašytos 128 lietuvių šeimos (asmenys) ir 115 užsieniečių šeimų. Šiuo metu minėtoje apskaitoje yra 63 lietuvių šeimos ir net 298 užsieniečių šeimos.
Pernai lietuvių šeimos ar asmenys įsivaikino 101 be tėvų globos likusį vaiką, užsieniečiai – 108 vaikus. 2007-aisiais šie skaičiai atitinkamai buvo 81 ir 148.
* * * * *
Vaikžudystės yra žinomos, ne nuo šio amžiaus, kai žmogaus gyvybė nebevertinama. Štai senovinė kriminalinė kronika iš Ukmergės ir apylinkių skelbia: „Veprių valsčiuje, Gelažių palivarke, 1895 metų birželio 27 dieną bajorė Aleksandra Šadzevič, pagimdžiusi vyriškos lyties kūdikį, jį pasmaugė ir užkasė. Kvota perduota teismo tardytojui“.
Irena ZUBRICKIENĖ
