Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 459 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė į kelią išbėgę gyvūnai. Iš jų 191 (arba 42 procentai) įvyko krašto reikšmės keliuose. Rajonų keliuose užregistruoti 59 gyvūnų susidūrimai su automobiliais, o magistraliniuose – 125.
11 požeminių perėjų
Magistraliniuose keliuose susidūrimų su gyvūnais pavojų gerokai sumažina įrengtos apsauginės tvoros – metų pradžioje jų buvo 464 kilometrai. Šiemet tokių užtvarų padaugės dar kone šimtu kilometrų. Daugiausia tinklo tvorų įrengta palei šias magistrales: Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Vilnius – Panevėžys, Vilnius – Prienai – Marijampolė, Šiauliai – Palanga, Kaunas – Zarasai – Daugpilis, Vilnius – Švenčionys – Zarasai, „Via Baltica“. Tačiau visų magistralių aklinai aptverti neįmanoma ir to net nesiekiama, nes daugeliui gyvūnų biologiškai būtina keliauti iš miško į mišką.
Po magistralėmis jau įrengta 11 perėjų laukiniams žvėrims, tačiau to akivaizdžiai per maža. Be to, daugelio mokslininkų teigimu, briedžių, elnių ir kitų stambiausių, susidūrus su automobiliais didžiausią grėsmę žmonėms keliančių kanopinių keturkojų požemine perėja naudotis nepriversi. Esą didiesiems gyvūnams virš magistralių reikėtų įrengti „žaliuosius tiltus“, apsodintus medžiais ir padengtus natūralia miško paklote. Tokių tiltų jau esama Vokietijoje, kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau jų įrengimas kainuoja pasakiškus pinigus, todėl mūsuose jie planuojami tik tolimoje ateityje ir tik tiesiant visiškai naujus valstybinės reikšmės kelius.
Juo labiau kad trūkstant lėšų Automobilių kelių direkcijos specialistai nei šiemet, nei kitąmet neplanuoja nei vienos naujos įprastinės požeminės perėjos gyvūnams. Jau veikiančios perėjos nuolat stebimos – konstatuota, kad jomis intensyviai naudojasi ne tik smulkūs žvėreliai, bet ir lapės, vilkai, mangutai, barsukai, šernai ir net stirnos.
Automobiliai mažina populiaciją
Neoficialiais duomenimis, Lietuvos keliuose daugiausiai žūsta ežių ir varliagyvių. Trečią vietą šiame sąraše užima kiškiai. Nors šie ilgaausiai sveria tik iki 5 kilogramų, tačiau iššoka gana aukštai, todėl kiškiui susidūrus su dideliu greičiu skriejančiu automobiliu, gali blogai baigtis ir ekipažui.
Įdomu, kad kai kurie biologai įžvelgia kai kurių gyvūnų žūties keliuose naudą. Nustatyta, kad pastaraisiais metais po automobilių ratais mangutų žūva tris kartus daugiau, nei sumedžiojama. Todėl, kai kurių mokslininkų įsitikinimu, toks žuvimas yra naudingas mangutų populiacijos valdymui.
Tas pats teigiama ir apie suvažinėtas lapes. Mūsų šalyje esą lapių gerokai per daug. Rudauodegės platina pasiutligę, niežus ir kitas ligas bei parazitus, todėl net 10 procentų nuo sumedžiotų lapių skaičiaus žuvimas vien magistraliniuose keliuose vertinamas palankiai.
Transporto priemonės su gyvūnais dažniausiai susiduria esant prieblandai ar blogesnėms oro sąlygoms. Gyvūnai nelaksto 100 kilometrų per valandą greičiu, o matydami artėjančias automobilio šviesas ir girdėdami burzgiantį variklį, jie nesugeba įvertinti, kaip greitai mašina atsidurs prie jų. Todėl žvėrys delsia, tikėdamiesi, kad spės pabėgti, ir sprunka tik likus kelioms sekundėms iki susidūrimo.
Lūšis po ratais
Veikiausiai būtent taip birželio pradžioje po „Opel Vectros“, vairuojamos 36 metų amžiaus biržiečio, ratais pateko retas mūsų miškų gyvūnas – lūšis. Važiuodamas Vilniaus–Panevėžio greitkeliu, likus maždaug 20 kilometrų iki Panevėžio, vairuotojas pastebėjo, kad jo automobilio variklis ėmė kaisti. Sustojęs pamatė, kad nebėra priekinio buferio su valstybiniu registracijos numeriu, ir apsisukęs nuvažiavo atgal. Už keleto kilometrų rado šalikelėje gulintį buferį, o šalia jo – nebegyvą lūšį. Stambus patinas perduotas T. Ivanausko zoologijos muziejui, ketinama padaryti iškamšą.
Nors miškingose vietose lyg ir netrūksta kelio ženklų „Laukiniai žvėrys“ ar „Kiti pavojai“, vairuotojai, važiuodami per mišką, turėtų būti ypatingai budrūs. Pavojinga bandyti garsiniu signalu ar šviesų perjunginėjimu išbaidyti stambųjį kanopinį – apakintas jis tik dar labiau sutriks ir elgsis neprognozuojamai. Šviesą atspindi tik gyvūnų akys, tad kelyje šonu stovintis briedis gali būti pastebėtas tik paskutinę akimirką, kai sustoti jau bus per vėlu. Kai ilgakojis, apie pusę tonos sveriantis gyvūnas viską traiškydamas įlekia per automobilio priekinį stiklą, salone sėdinčių žmonių gyvybei iškyla didžiulis pavojus.
Derėtų nepamiršti, kad stirnos ir šernai retai vaikštinėja po vieną, todėl jei per kelią netikėtai perbėgo kuris nors iš šių žvėrių, verta kuo labiau sumažinti greitį ar net sustojus palaukti, kol prabėgs ir visas jų gentainių būrys.
Susitrenkė galvą
Šiemet per susidūrimus su gyvūnais didesnių nelaimių kol kas pavyko išvengti. Dažniausiai nukentėdavo tik patys gyvūnai – dauguma jų tuose įvykiuose žuvo. Po tokių susidūrimų teko lyginti mašinų variklio dangčius ir buferius, keisti žibintus, priekines groteles ar „lopyti“ radiatorius.
Šiais metais užregistruotas tik vienas įskaitinis susidūrimas su gyvūnais. Sausio viduryje Rokiškio rajono Dagilių kaime geltonasis mokyklinis autobusiukas, susidūręs su ant kelio netikėtai iššokusiu briedžiu, atsitrenkė į medį ir vienas jo mažasis keleivis stiprokai susitrenkė galvą.
Žmonių aukų išvengta ir vos prieš kelias dienas įvykusio incidento metu, kai kelyje Klaipėda – Palanga kone vienu metu buvo partrenkti du briedžiai. Automobilio „Volvo“ partrenktą šakuotragį teko pribaigti medžiotojams, o į „Audi“ įsirėžusi patelė žuvo vietoje.
Remigijus RAINYS
