Alytaus miesto savivaldybėje lankydamasi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, daugiabučių renovaciją koordinuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta gyrė alytiškius už didelį norą dalyvauti renovacijos programoje per savivaldybės įsteigtą viešąją įstaigą Energinio efektyvumo didinimo agentūrą (EEDA).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai žadėjo kontroliuoti daugiabučių namų renovacijos prižiūrėtojus, banko atstovai – finansinę paramą atnaujinamiems namams. Tačiau ne visų daugiabučių namų bendrijų pirmininkams suprantama greitai valdžios norima vykdyti renovacija.

Dzūkijos regionas palygintas su Vilniaus regionu

Aplinkos viceministrė D.Matonienė sakė, kad jai ir BETOS atstovams yra svarbu susitikti su visų šalies apskričių vietos valdžios atstovais ir bendrijų pirmininkais siekiant komunikuoti daugiabučių renovacijos klausimais. Viceministrės teigimu, Lietuvoje yra trylika savivaldybių, pirmaujančių šiame procese, Alytaus savivaldybė viena iš jų. Dabar jau yra pritarta septyniolikos plius vieno daugiausia šilumos sunaudojančio daugiabučio renovacijos investiciniam projektui, tik kol kas ne visų daugiabučių gyventojai pasirašę vardinius balsavimo biuletenius, kad būtų galima eiti į banką dėl paskolų renovacijai.

Kaip sakė D.Matonienė, Lietuvoje jau turima 840 investicinių projektų daugiabučiams atnaujinti: „Svarbu kuo greičiau pastatyti pastolius prie daugiabučių, jog pasimatytų prasidėjusi renovacija.“ BETOS direktorius V. Serbenta dėl numatomų atnaujinti daugiabučių spartos Dzūkijos regioną palygino su Vilniaus regionu, nes jau greitai bus pereinama prie finansavimo sutarčių pasirašymo. EEDOS vadovas Pranas Jaciunskas, tarsi patvirtindamas V.Serbentos pastebėjimą, pareiškė, kad dar 31 daugiabutis namas pasirengęs dalyvauti renovacijoje, belieka laukti rugsėjo pabaigoje vyksiančių naujų kvietimų teikti paraiškas.

REKLAMA

Dabartiniame etape numatomiems renovuoti Alytaus daugiabučiams beveik 29 tūkst. litų atsiėjusius investicinius projektus parengė Kauno individualioji įmonė „Juratoriai“, o jai apmokėjimą pagal pasirašytą sutartį su savivaldybe garantavo BETA.

Viceministrė atviravo, kad dalis šių projektų parengta prastai, tačiau nė žodžiu neužsiminta, kas konkrečiai juose yra blogo, ar žadama taisyti klaidas, kokiems miestams teko tokie projektai.

Apie skolininkus negaunama žinių

D.Matonienė renovacijos vykdytojams patarinėjo: „Jei šiam darbui nepritaria 80–90 proc. namo gyventojų, bus sunku namą atnaujinti, nors pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas daugiabučių atnaujinimo taisykles užtenka ne mažiau kaip 50 proc. gyventojų pritarimo.“

Šiaulių banko, pasirengusio finansuoti daugiabučių renovaciją, projektų vadovo Viktoro Budraičio siūlymu, neverta prasidėti su atnaujinimu namams, kurie turi daug skolininkų. Juk paprastai daugiausia šilumos sunaudojančiuose daugiabučiuose būna daug tokių asmenų, nesugebančių susimokėti už šilumą.

Susitikime su valdžios atstovais bendrijų pirmininkai, pasirengę savo ruožtu be EEDOS pagalbos imtis būstų atnaujinimo, kaip vieną iš problemų įvardijo šilumos tiekėjų – „Litesko“ neduodamą informaciją apie skolininkus daugiabučiuose. O tai būtina žinoti norint gauti paskolą iš banko, nes valstybė remia tik 40 proc. renovacijos išlaidų, likusią dalį reikia skolintis su žadamomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.

Tokią informaciją šilumos tiekėjai, vadovaudamiesi asmeninių duomenų apsauga, gali duoti tik patiems butų savininkams, o ne bendrijų pirmininkams ar agentūrai.

Pavyzdžiui, to paties Šiaulių banko reikalavimai imantiems paskolas renovacijai yra konkretūs ir griežti, – jei name yra daugiau nei 10 proc. butų, turinčių didesnių kaip 600 litų skolų, susidariusių per ilgesnį nei 60 dienų laikotarpį, kreditai nėra suteikiami.

Už tuos septyniolika plius vieną pirmiausia renovuojamus daugiabučius dėl paskolos atsakomybę turės prisiimti EEDA, per kurią bus imami kreditai 20 metų ar trumpesniam laikotarpiui. Tik, kaip sakė renovuoto Pulko gatvės 34 daugiabučio namo administratorius Vytautas Kazlauskas, kaip bus su agentūros paimtu kreditu, jei po kelerių metų neliks savivaldybės įkurtos viešosios įstaigos, pavyzdžiui, ji bankrutuos ar pasikeitusi dauguma taryboje, taupydama pinigus, ją nuspręs likviduoti.

REKLAMA

Imti rinkti parašai premjerui ir ministrui

Tas pats V.Kazlauskas susitikime su valdžios atstovais pareiškė, kad į jį jau kreipėsi apie 50 daugiabučių namų pirmininkų, norinčių savo iniciatyva, padedant BETAI, imtis renovacijos ir įsirengti alternatyvų namo šildymą: „Nesuprantu, kodėl reikėjo keisti renovacijos tvarką, įkurti vietinius administratorius, kuriuos reikia valstybei išlaikyti, o po kelerių metų, gal ir greičiau, – renovuojamų namų savininkams. Suprantu, renovacijos metu administratoriai gal išsilaikys iš valstybės skiriamo administravimo mokesčio, kuris mokamas renovacijos metu, bet ne ilgiau kaip dvejus metus nuo investicijų projekto patvirtinimo. Kas toliau? Ar per administratorius nebus parengtos kartuvės gyventojams? Susidaro įspūdis, kad norima greitos renovacijos negalvojant apie žmones. Ministrė pati pripažino, kad svarbiausia pastatyti pastolius, jog matytųsi renovacijos pradžia.“

„Alytaus naujienas“ pasiekė vieno pirmu etapu numatomo renovuoti daugiabučio vardinio balsavimo biuletenis, kuriame EEDAI numatytas ir kredito bei palūkanų grąžinimo administravimo mokestis – 1 proc. kredito likutinės sumos per metus. Tai susidaro apie 100–150 litų per metus butui. Iškyla klausimas, ar renovuotų namų savininkai stipriai pajus sumažėjusias šildymo išlaidas. EEDOJE jau šiandien yra du darbuotojai, o, pasak P.Jaciunsko, savivaldybė yra leidusi įsteigti penkis etatus. Tad išlaikytinių iš savivaldybės įstaigos vykdomos renovacijos gali netrukus padaugėti. Užvakar daugiabučių namų pirmininkai ėmė rašytis premjerui Algirdui Butkevičiui ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui skirtame rašte. Jau turima daugiau kaip dešimties bendrijų pirmininkų parašų.

Jame pirmiausia piktinamasi pakeista viešųjų pirkimų tvarka, kai bendrijos savarankiškai nebegali jų organizuoti, tik per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), kuri sudaro sąlygas konkursuose dalyvauti ribotam tiekėjų skaičiui, todėl atsiranda galimybės karteliniams susitarimams. Nesuprantamas sumanymas projektavimą supiršti su statybos darbais. Tai, kaip teigiama rašte, ne gyventojų, o projektuotojų ir rangovų gynimas, noras darbus perduoti statybų rykliams. Siūloma palikti patiems gyventojams spręsti, ar patiems vykdyti darbų pirkimus, ar tai daryti per dar neparuoštą CPO. Tuo labiau kad vykdant pirkimus pagal seną tvarką nebuvo įrodyta, jog kažkas nupirkta neskaidriai.

REKLAMA

Stebimasi, kodėl gyventojams nepaliekama teisė spręsti, kokias namo atnaujinimo priemones įgyvendinti, o kokių atsisakyti, nepaisant, jog modernizuojamas jiems priklausantis turtas. „Užsandarinus langus, stogą, rūsius, daugiabučiams gresia pavirsti šiltnamiais, o papildomos vėdinimo sistemos neįtrauktos į investicinius planus ir nenumatytas jų finansavimas bei įrengimas“, – pastebi bendrijų pirmininkai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų