Apie tai, kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos specialistas Linas Kontrimas ir politologas Ignas Kalpokas.
Ką paskutinės savaitės parodo apie valdančiųjų ir prezidento santykį? Mes matome, kad ir prezidentas į tas aistras, emocijas po truputėlį yra įtraukiamas.
I. Kalpokas: Taip, prezidentas neišvengiamai yra įtraukiamas. Aišku, kiekvieną kartą, kai mes turime situaciją, susijusią su ministrų skyrimu ar patraukimu iš pareigų, prezidentas yra neišvengiamas šitos situacijos dalyvis, bet tuo pačiu prisiminkime ir prezidento veto čekučių pataisoms, prisiminkime tai, kad būtent prezidento pateikto kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus parlamentas nepatvirtino.
Akivaizdu, kad vyksta matavimasis, kieno čia įtaka didžiausia. Šiuo metu toks įspūdis, jog būtent Seimo valdančiojoje daugumoje yra iniciatyva, ir turbūt būtent todėl, galvojant, iš ko formuoti šitą dabartinę valdančiąją daugumą, mąstoma, kaip užsitikrinti kuo didesnį balsų skaičių.
Čia yra turbūt ir dalis atsakymo, kodėl taip neprisipildo kantrybės taurė su „Nemuno Aušra“, kai prisipildo su savo pačių partijos nariais.
Ką rodo paskutinės dienos? Ar auga įtampa tarp prezidento ir valdančiųjų? Jis šiandien paminėjo žodį „kerštas“ iš Seimo.
L. Kontrimas: Taip, mes matome, kad socialdemokratai, jei tęsiu tą hipotezę, jeigu jie iš tikrųjų atsikvošėjo ir kažkiek grįžta į namus, į savo tapatybę, tai kartu su tuo grįžta ir supratimas, kad Lietuva – parlamentinė valstybė, ir parlamentas iš tikrųjų turi didesnes galias, ir reikia tik drąsiau jomis naudotis, tada aišku, kad ilgą laiką prezidentas dominavo visoje politinėje dėlionėje ir žaidimuose.
Šiandien mes matome, kad socialdemokratai perima iniciatyvą ir kol kas sėkmingai. Ar verta prezidentui susipykti su socialdemokratų partija? Žinoma, kad ne, nes tokiu atveju jis gali grįžti į panašią būseną, kokia buvo prieš tai buvusioje Seimo kadencijoje – tai nėra dėkinga pozicija.
Kas gali atsitikti gero, tai greičiausiai jų partneriškas bendradarbiavimas. Socialdemokratų partijoje yra politikų, kurie politinės patirties turi kelis kartus daugiau negu prezidentas, ar ne? Pasakyti, kad prezidentas iš tikrųjų visus niuansus žino ir supranta, irgi nebūtų tiesa.
Dėl to čia, aišku, gali būti ir tam tikros ambicijos, bet siūlyčiau jiems vis dėlto ne ambicijomis špaguotis, o labai produktyviai pradėti dirbti, nes, aš galvoju, per tuos kelerius metus, kiek čia dar liko, galima visai neblogai paravėti mūsų tą politinę erdvę.
Sutikite, kad tas partijų nugaros atsukimas savo rinkėjams, neagitavimas, nes nebereikia narių – suprantate, nes laimi rinkimus, gauni pinigų, ir nebereikia plėsti narių skaičiaus – ilgalaikėje perspektyvoje davė pakankamai negatyvias pasekmes.
Nesakau, kad tai yra vienintelė priežastis jokiu būdu, bet pats gyvenimas rodo: kai partijos išeina dirbti su rinkėjais, jos atmuša kitus, kurie irgi slankioja, nes Lietuva nėra labai didelė – čia kiekvieną „šokėją“ labai greitai pamatai.
Taip, kad man atrodo, jog prezidentui su socialdemokratais reikėtų tiesiog atsisėsti ir išsiaiškinti, kaip laviruoti dabartinėse situacijose. Nuo to bus visiems tik geriau.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad dabar ypatingai svarbu gerai atrinkti naująjį krašto apsaugos ministrą. Mes dabar girdime, kad kandidatais galėtų būti dvi pavardės – du viceministrai: Karolis Aleksa ir Tomas Godliauskas. Ką jūs galvojate apie šiuos asmenis?
L. Kontrimas: Vienas iš jų turi labai aiškų ryšį su Prezidentūra ir Prezidentu. Aš sakyčiau, kad tai gali būti prirašyta kaip nuopelnas. Nežinau, ar tada adekvatus bus tų ministrų parinkimas. Manau, kad jie abu yra guvūs ir pakankamai gerai supranta, kokia yra situacija.
Blogiau būtų, jeigu mes matytume kandidatus, kurie būtų siūlomi siauro regėjimo ir, pavyzdžiui, temptų tik į vieną pusę. Nenustokime kartoti, kad mes, kaip valstybė, privalome bent kelerius metus pabūti kaip kareivinėse, nes įtampa yra didžiulė.
Ne šiaip sau dabar ir Zelenskis ne kartą prakalba apie tai, kad gali būti netgi atidarytas naujas frontas, ar ne? Mes žinome, kokios yra reakcijos, kiek tai užtrunka, kiek visko atsitinka. Mums, kaip valstybei, reikia būti tokiu kumščiu, kuris trenktų bet kokiam krustelėjimui į mūsų pusę be jokių dviprasmybių.
Štai kaip reikia žiūrėti, ir mes neturėtumėme nuo to pavargti, iš tikrųjų, čia yra gyvybiškai svarbus reikalas. Tokių gyvybiškai svarbių momentų Lietuvos istorijoje, jeigu skaičiuotumėme netgi nuo neatmenamų laikų, netgi nuo valstybės sukūrimo, buvo masė.
Buvo atvejų, kada bajorai užuot kėlę ginklą, kėlė taurę ir prisigėrę, tos tėvynės nelabai norėjo ginti. Šitas momentas mūsų kartai, ne vienai, kelioms kartoms, irgi yra vienas aštriausių. Turi ateiti ministras toks, kuris sugebėtų, adekvačiai įvertindamas situaciją, pažiūrėti holistiškai. Ne ten, kur mums reikia vienoje vietoje kažkokią skylę užkimšti, bet visiškai per visą gynybos plotą.
Kaip jūs, gerbiamas Ignai, galvojate, ar iš šių dviejų pavardžių būtų tinkamas ministras Krašto apsaugos ministerijai?
I. Kalpokas: Apskritai, man atrodo, čia mes turime tokią beveik sukčiavimo ir ėjimo lengviausiu keliu situaciją, kai matome, kad neturime ką skirti ministru, tai paskiriame kurį nors viceministrą, vis tiek bus kažkoks tęstinumas ir panašiai.
Neginčijant dėl kompetencijų abiejų siūlomų kandidatų, vis dėlto ta situacija, kuomet ateina žmogus kaip kompromisinis kandidatas arba vardan tęstinumo, nebūtinai turintis atramą parlamente, yra labai sudėtinga. Ypač dabar, kai matome, kokios aistros kyla dėl biudžeto, dėl asignavimų krašto apsaugai, kur galbūt reikės atsispirti politikų įtakoms dėl šio biudžeto dalybų.
Manau, kad žmogus su rimta politine patirtimi, aišku, išmanantis arba išmananti pačią sritį, būtų saugesnis variantas, bet šiuo atveju, manau, yra tikėtina, kad vardan kompromiso mes turėsime ką nors iš viceministrų.
Juo labiau, kad vienas iš jų tikrai turi labai aiškų ryšį su prezidentu. Tai turbūt irgi būtų toks reveransas prezidentui, nes Krašto apsauga vis tiek yra viena iš tų sričių, kuri tiesiogiai siejasi ir su paties prezidento funkcijomis.
Teko šiandien pamatyti dar vieną pavardę, kuri gali būti ministru – Sinkevičių, Mindaugo tėvą. Ką jūs galvojate?
I. Kalpokas: Aš irgi esu kelis kartus šitą pavardę minėjęs, iš pradžių labiau pajuokaudamas, bet kuo toliau, tuo šis variantas man atrodo realus. Mes galime prisiminti ir praėjusioje kadencijoje, ką darė konservatoriai, kuomet Anušauską keitė tuometiniu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku – dabar šitas variantas irgi būtų įmanomas.
Jeigu sekti ta teorija, kad staiga išlindo visos Šakalienės bėdos niekam netikėtai, nors turėjo būti žinomos būtent biudžeto svarstymo metu, todėl, kad tų pinigų labai norisi paskutiniame biudžete prieš savivaldos rinkimus.
Tai Sinkevičius, kaip gerai įsitinklinęs, patyręs socialdemokratas, turintis gerus ryšius su socialdemokratų merais ir taip toliau, būtų idealus kandidatas žiūrint iš partijos perspektyvos. Tik klausimas, koks bus prezidento požiūris šioje vietoje ir kiek prezidentas turės galios bei laisvės tą savo požiūrį primesti.
Kaip jūs, Linai, galvojate dėl Sinkevičiaus, ar čia yra tokia galimybė ir įmanoma?
L. Kontrimas: Taip, visiškai įmanoma. Tai nuimtų galbūt bereikalingą galinėjimąsi dėl tų viceministrų, kuris arčiau dvaro, kuris ne, o čia ateina patyręs politikas, kuris jau yra buvęs ministru ir šiek tiek supranta, ką reiškia valdyti tokį barą.
Taip, jis irgi įmanomas, bet gal dar yra ir moterų, kurios norėtų pabandyti dar sykį.
Ką turite omenyje?
L. Kontrimas: Yra ir aplinkui socialdemokratus tokių aktyvių, kurios norėtų, kurios galėtų mėginti šią rolę.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
