Apie tai, kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos specialistas Linas Kontrimas ir politologas Ignas Kalpokas.
Vyriausybėje tikras chaosas kilo pastarosiomis dienomis, ir premjerė su krašto apsaugos ministre taip susipyko, kad teko Šakalienę atleisti iš pareigų. Kaip jūs vertinate tai, ką matėme pastarosiomis dienomis?
L. Kontrimas: Iš tikrųjų, tiek matęs aš jau esu tų Vyriausybių menuetų ir šokių, ir taip toliau, kad tai, kas dabar vyksta, tai iš tikrųjų vyksta ne tiek su Vyriausybe, kiek su pačia partine sistema.
Mes matome, kad dešinėje yra partijos pakankamai susitvarkiusios, yra labai modernios tapusios, gerai moka mobilizuoti rinkėjus, o kairė ir centras yra labai dar palaidi. Matyt, mes matome tai, kad atėjus Ruginienei, ji vis dėlto yra nauja šitos partijos lyderė, kaip besakytum, bet ji iš karto šoko į viršūnę.
Matyt, ji pradeda po truputį rinkti savo komandą, siekti tų žmonių savo komandoje, kurių ji nori, o ne kuriuos kažkas instaliuoja. Dėl to tas rimtesnis atsakymas ir bus, kad čia greičiausiai mes matome tam tikrus judesius Socialdemokratų partijoje.
Jeigu tie judesiai atves pagaliau ir prie šitos partijos susitvarkymo, tai mes galime viltis visai neblogo partinio politinio debato artimiausiais metais, bet jeigu jie nesusitvarkys, o vis dėlto liks asmenybių kovoje ir tokiame išsitaškyme, tai labai platūs vartai lieka visiems protesto politikams, kurių iki Seimo daug pridygs čia ne vienas.
„Aukštai šokus – žemai krisi“, – toks posakis yra. Ar negali ir čia taip būti?
L. Kontrimas: Žinote, mes Lietuvoje turime daug posakių. Aš vis dėlto, kaip pilietis, labiau norėčiau matyti, kad ir kairėje atsiranda stabili, rimta partija, kuri pradeda dirbti su savo elektoratu ir bent jau tas procentas, kuris buvo kažkada socialdemokratams tarsi paimtas jų, kad jis sugrįžtų, ir mes turėtumėme truputį daugiau ramybės.
Dabar kol kas vertinti, kas čia su jais bus – mes esame per trumpame atstume. Mes galime čia užsiimti žodžių ekvilibristika, bet iš tikrųjų tai, kas dabar vyksta su socialdemokratais, mes realiai pamatysime po kokio mėnesio, kito, kai kas atsitiks su Kultūros ministerija, kaip dėliosis santykiai su pagrindiniais partijos vadovais, ir, aišku, kai priartės rinkimai į naują partijos pirmininko vietą.
Tie ginčai tarp Ruginienės ir Šakalienės tikrai viena kitai negailėjo žodžių kritikos. Atrodo, tos aistros liejosi per kraštus. Įvairiausių memų matėme ir Viliją Blinkevičiūtę viduryje. Kaip vertintumėte tą visą kilusį šaršalą?
L. Kontrimas: Visais atvejais, žinokite, damų pyktis ir būti šalia susipykusių damų nėra pats didžiausias džiaugsmas. Nežinau, kaip jums, gal jūs kitaip žiūrite, bet mes lygiai tą patį ir matėme – iš tikrųjų jau buvo įtampa, perpildytoje taurėje dar paskutinis lašas.
Reiškia, jau ta taurė ir taip buvo išsitaškiusi, bet dar vienas tas lašelis... Nebuvo tai gražu stebėti, bet pažiūrėkite, o ko nebūna? Ar politikai ne žmonės? Ar jie tų emocijų nemėto? Aš irgi iš šito nedarau dabar kažkokių ilgų išvadų – žiūrėsime, kaip seksis.
Ruginienė kol kas dar, sakyčiau, valdo save, skirtingai nei buvusi ministrė, kai ji tapo ministre, ji iš tikrųjų labai susireikšmino. Jos komunikacija pakito, laikysena, net balso tonas. Tai buvo galima pastebėti plika akimi ir neužgulta ausimi. Stebėkime, nes valdžia yra labai stiprus išbandymas žmogui.
Jeigu premjerė irgi nesugebės suburti aplink save komandos, tai, žinoma, kad prasidės slydimai ir su slydimais įtampos. Įtampas mes pamatysime labai greitai, ypač dabar.
Nausėda iš pradžių bandė raminti tą situaciją ir sako: „Neskubėkite su atleidimais“. Bet dabar jau jo pozicija keičiasi, ir jis sako, kad Šakalienės klaidos negalėjo neturėti tokių pasekmių. Ką tai rodo?
I. Kalpokas: Prezidentas bando neišeiti pralaimėtoju šioje vietoje, nes dar vakar iš tikrųjų ta parama Šakalienei atrodė pakankamai akivaizdi. Šiandien gi toks įspūdis, kad aplankė netikėtas nušvietimas ir staiga pasipylė ministrės klaidos, kurios šiaip jau turėjo būti žinomos dar tada, kai prezidentas tvirtino Šakalienę, vieną iš pirmųjų šitos naujos Vyriausybės narių.
Tada kažkaip visi tie dalykai, kuriuos jis labai sistemingai išvardino, nebuvo užkliuvę. Matyt, čia tiesiog pasikeitė politinės aplinkybės ir pasikeitus politinėms aplinkybėms staiga pasikeitė ir požiūris į žmogų.
Tie ginčai ir tie konfliktai – Ruginienė ir Šakalienė viena kitai negailėjo įvairiausių žodžių, įvairių epitetų, palyginimų, kaltinimų melagystėmis? Ką rodo toks viešas demonstravimas ir tų pykčių liejimas?
I. Kalpokas: Viena vertus, tikrai akivaizdu, kad susidūrė dvi asmenybės, įpratusios, kad jas praleistų, o ne priešingai – čia tas susidūrimas yra labai akivaizdus. Kitas dalykas, man atrodo, mes matome ir šiokį tokį pakrikimą.
Viena iš priežasčių yra ir ta tokia dvigalvystė, arba net neaišku, iš tikrųjų keliagalvystė socialdemokratų partijoje, kur nėra to aiškaus centro, kur būtų galima išspręsti problemas jų neišsiaiškinant pirmiausia žiniasklaidoje, bet šiuo metu turime ką turime.
Pritarčiau, panašu, kad šiuo metu socialdemokratų partija yra tokioje išsitaškymo stadijoje, kur nelabai žino, su kuo joms pakeliui ir pas ką reikia eiti, kad išspręstų problemas. Panašu, kad pas žurnalistus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
