Faktas, kad būtent šiemet gynybos finansavimas gerokai išaugo, o kitąmet jis didės rekordiškai.
Šakalienė darbais didžiuojasi
Sužinojusi, kad netenka darbo, D. Šakalienė savo pasisakymą nusprendė pradėti nuo darbų apžvalgos. Ji prie savo nuopelnų priskiria didesnį gynybos biudžetą ir gerokai paankstintus divizijos kūrimo planus.
„Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad per šiuos 10 mėnesių pavyko pasiekti, jog gynybos biudžetas pirmą kartą per 30 metų praktiškai atitiktų kariuomenės poreikius“, – kalbėjo atstatydinta krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Nors vis dar diskutuojama, ar vien kariuomenei, neskaičiuojant dvigubos paskirties projektų, biudžetas iš tiesų sieks 5 proc. BVP, faktas lieka faktu – pirmą kartą istorijoje gynybai bus skirta daugiau nei 4 mlrd. eurų. Apie tokį finansavimą konservatoriai nė nesvajojo. Šiemet gynybos finansavimas siekia 4 proc. BVP.
„Bet kuriuo atveju reikia pripažinti, kad ministras, kurio valdymo metu užauga gynybos finansavimas, turi privalumą, kurį galima įvertinti kaip pozityvų dalyką“, – sako buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
D. Šakalienė džiaugiasi ir tuo, kad daugėja į tarnybą ateinančių karių bei savanorių šauktinių. Stabilizavosi tarnybą paliekančių karių skaičius, į Karo akademiją įstojo daugiau kariūnų. Ji akcentuoja, kad buvo pakeisti biurokratiniai algoritmai tiek saugant oro erdvę, kai įskrenda dronai, tiek saugant povandeninę infrastruktūrą jūroje.
Pažadai nebuvo ištesėti
„Priemonių prasme, reagavimo prasme, deja, per daug pasistūmėta nebuvo, arba buvo pasistūmėta tik planuose. Tai, manau, toks labiau pritempimas“, – tikina L. Kasčiūnas.
Šakalienė džiaugiasi ir dėl poligonų plėtros.
„Kariniai poligonai pradėjo judėti. Vienos savivaldybės kalbasi draugiškiau, su kitomis dar laukia sudėtingi pokalbiai, bet darbas tikrai vyksta efektyviai“, – teigia D. Šakalienė.
„Ką girdėjau per 10 mėnesių – daug kalbų, kad tuoj bus sprendimai, tuoj kompensacijos savivaldybėms, bet kol kas nėra jokio konkretaus rezultato. Buvo daug šnekų, bet mažai darbų. Nei oro gynybos sistemų papildomų, nei naujo artilerijos bataliono – niekas nepradėta“, – sako L. Kasčiūnas.
Skandalingas karinės žvalgybos vado nušalinimas buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Jam buvo likę vos keli mėnesiai iki oficialios kadencijos pabaigos, artėjo „Zapad“ pratybos. D. Šakalienė tuomet aiškino, kad išgirdo skundų dėl galimo mobingo, todėl, esą, turėjo greitai reaguoti. Vis dėlto įrodymų dėl mobingo nepateikė, o su pačiu Elegijumi Paulavičiumi ministerija vėliau sudarė taikos sutartį.
Per šį skandalą pradėta kalbėti ir apie emocinį foną ministerijoje – anonimiškai viešai prabilę darbuotojai skundėsi D. Šakalienės žeminimu, nepagarba, priešų ir sąmokslų paieškomis.
Nepagarbus elgesys su darbuotojais
Pasak jų, net kariniam adjutantui tekdavo lyginti ministrės sijonus, dėl ko šis nusprendė mesti darbą ir trauktis iš kariuomenės.
„Anoniminiai dalykai, man atrodo, šiek tiek iš sovietmečio paveldas. Tai nėra gerai. Jei yra problemų, apie jas reikia kalbėti atvirai“, – sako D. Šakalienė.
Neanonimiškai feisbuke pasisakė buvusi viceministrė Orijana Mašalė. Ji pareiškė, kad ministerijai reikia pokyčių ir pabrėžė, jog ten dirbantys žmonės nusipelnė lyderio be melo ir manipuliacijų.
Vis dėlto viešumoje D. Šakalienė atrodė visai kitokia – žmogiškai ir jautriai bendraujanti. Daug pagyrų ji sulaukė už parodytą jautrumą per amerikiečių karių ištraukimo iš pelkės operaciją.
Gana gerai ji atrodė ir kalbėdama tarptautinei žiniasklaidai. Tačiau viešieji ryšiai nesugebėjo užmaskuoti egzistuojančių problemų, apie kurias kalbėjo tiek socialdemokratų pirmininkas, tiek premjerė. Ji net nesileido į ilgas diskusijas su prezidentu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, nors ilgai palaikė D. Šakalienę, šįkart jos neapgynė.
„Darbas su ministru, kuriuo nepasitiki, kurio nekvieti į posėdžius, nuo kurio slepi informaciją, yra nenormalus. Kaip valstybės vadovas negaliu leisti, kad Vyriausybės darbas būtų dezorganizuotas“, – sakė G. Nausėda.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
