Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, kad naujoji Vyriausybė supranta sunkią Vilniaus finansinę padėtį ir derybos dėl Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios Vilniui, didinimo vyksta sėkmingai.
"Buvome susitikę su Vyriausybe, su Ministru Pirmininku, vyko diskusija su kancleriu, Finansų ministerija ir ministru. Jie puikiai supranta ir mato tą situaciją, kad per praėjusios Vyriausybės, kuriai vadovavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, kadenciją, didžioji dalis valstybės finansinės naštos buvo perkelta ant savivaldos pečių, ypač ant Vilniaus", - ketvirtadienį prieš savivaldybės tarybos posėdį, kuriame buvo patvirtintas Vilniaus biudžetas, sakė meras.
A. Zuoko teigimu, vyksta konstruktyvi diskusija ir ieškoma bendrų sprendimų, kaip jau kitais metais suplanuoti valstybės biudžetą, kad Vilnius pradėtų mažinti savo skolas. Meras teigė matąs dvi priemones, kurios galėtų padėti.
"Be abejo, pagrindinė priemonė yra padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri liktų Vilniaus miesto gyventojams. Kita priemonė - ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, prisidedant prie Vilniaus miesto vykdomų europinių projektų, nes Vilniaus miesto kofinansavimo dalis yra ženkliai didesnė, lyginant su kitomis savivaldybėmis Lietuvoje", - apie galimus miesto biudžeto problemų sprendimo būdus kalbėjo Vilniaus meras.
Pasak A. Zuoko, šiuo metu GPM dalis, tenkanti Vilniui, yra mažiausia tarp visų Lietuvos savivaldybių, taip pat gerokai mažesnė negu Rygoje ar Taline.
"GPM dalis, liekanti vilniečiams po jų sumokėtų mokesčių, pagal Seimo patvirtinimą, yra viena mažiausių nuo 2001 metų. Taigi Vilnius grįžta į 2001 metus", - skaičiavo meras.
Taip pat, pasak A. Zuoko, bus kalbamasi su Finansų ministerija, kad ši kompensuotų negautas pajamas - iš viso 36 mln. litų - kurių Vilnius negavo pakeitus nekilnojamojo turto mokesčio surinkimo tvarką.
Vilniaus savivaldybės ketvirtadienį patvirtintas šių metų biudžetas, įskaitant visus finansavimo šaltinius, siekia 1,381 mlrd. litų, arba 145 mln. litų mažiau negu 2012 metais. Skaičiuojama, kad Vilniaus biudžetas mažėja apie 10 proc.
Prieš savaitę Vilniaus meras A. Zuokas sakė, kad biudžetas neleidžia patenkinti net minimalių vilniečių poreikių, o dėl to kalti esą Seimas ir Vyriausybė.
"Visi sprendimai yra Seimo ir Vyriausybės rankose, nes jie nulėmė tai, kad Vilniaus miestas klimpsta į skolas, ir mes praktiškai nebegalime tenkinti net minimalių reikalavimų, kurie reikalingi sostinei, jau nekalbant apie vilniečių norus turėti geresnius kelius, turėti darželius ir visa kita", - praėjusį trečiadienį sakė A. Zuokas.
Pasak Vilniaus mero, Vyriausybė, ypač buvusi Vyriausybė, perkėlė valstybės finansinę naštą ant vilniečių pečių, ir tai lėmė sudėtingą miesto padėtį.
"Vienam gyventojui Vilniaus miesto tenka mažiausiai biudžeto lėšų, lyginant su visos Lietuvos miestų gyventojais. Jau nekalbant apie lyginimą su Ryga ar Talinu (...) Sprendimai, deja, yra ne šituose rūmuose, o rūmuose Gedimino prospekte. Tą turėtų suprasti ir atsakingi politikai, ir Vilniaus miesto gyventojai", - pažymėjo A. Zuokas.
2013 m. miesto biudžete ypač stipriai mažinamos išlaidos infrastruktūros objektų plėtrai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai, informacinės visuomenės plėtrai, būsto plėtrai. Mažės finansavimas ir seniūnijų veiklos programoms, sveikatos apsaugai, turizmo plėtrai, senamiesčio atgaivinimo programai, socialinei apsaugai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, kultūros veiklos bei verslo aplinkos gerinimo programoms. Gerokai mažinamas ir Administracijos direktoriaus rezervas.
Pasak Vilniaus mero, taip pat taupoma reorganizuojant kai kurias ugdymo įstaigas, kuriose mažai moksleivių arba kurių patalpos per didelės, reorganizuojant viešojo transporto sistemą.
