Jau pusantrų metų iš valdančiųjų girdime apie katastrofišką padėtį Sodroje, Seime nuolat daugumos balsų persvara balsuojama už įstatymus, mažinančius socialines išmokas bedarbiams, pensininkams, neįgaliesiems ar sergantiems, tėvams, esantiems vaikų priežiūros atostogose.
Nieko naujo ir SADM „7 žingsnių“ projekte – siūloma ir toliau taupyti vaiko priežiūros ir neįgaliųjų, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, sąskaita, didinti pensinį amžių.
Daugiausiai žiniasklaidoje diskutuojama apie pensinio amžiaus ilginimą iki 65 m. ir pirmųjų 7 ligos dienų apmokestinimo perkėlimą darbdaviui. Gaila, žiniasklaida neįžvalgi. Juk šie du siūlymai, mano galva – tik dūmų uždanga. Dūmai slepia kitų, žiniasklaidos mažiau narstomų, siūlymų galimą didelę žalą Sodrai. Ir ministrai tyli apie neigimas kitų siūlymų pasekmes. Arba lyg tarp kitko pareiškia, kad jiems prieštaraujančių nėra.
Tad pažvelkime, kas slypi už dūmų uždangos ir pakalbėkime apie šiuos siūlymus:
• Sodros įmokų surinkimą perduoti VMI;
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos draudimą perduoti privatiems fondams;
• II pakopos pensinį draudimą padaryti privalomu.
Jei Sodros įmokos būtų perduotos surinkti VMI, galimas praradimas nuo 250 iki 500 mln. litų per metus
Įsiklausykime, kokių tikslų siekiama: „Sumažinti administracinę naštą verslui, panaikinti dvigubą mokesčių ir įmokų kontrolės sistemą. Taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir veiksmingiau kovoti su šešėline ekonomika“.
Našta verslui vargu ar sumažės, nes įmokos ir mokesčiai pervedami elektroniniu būdu. Na, reikės paspausti kelis klavišus ne dukart, o vieną kartą. Tai ar čia „naštos sumažėjimas“?
Kalbos apie sutaupymą – cinizmas. Nes nebus jokio taupymo. Atvirkščiai, Sodros pajamos gali gerokai sumažėti – kokiais 250-500 mln. litų per metus. Sodra reikliai renka įmokas, ir surenkamumo lygis ( faktiškai surinktų ir priskaičiuotų įmokų santykis) yra 98,7 proc.
Prieš dešimtmetį pirmą kartą bandant sunaikinti Sodrą ir perduoti įmokų surinkimą VMI, vienas svariausių argumentų „prieš“ buvo tai, kad VMI gebėjimas susirinkti įmokas buvo bent 5 proc. mažesnis.
Tad uždavinio sprendimas toks: jei Sodros biudžetas yra 10 mlrd. litų, nesurinkti 5 proc. sudarytų 500 mln. per metus; darykime prielaidą, kad surinkimas VMI galimai pagerėjo dvigubai (labai abejoju) - tuomet netektis sumažėtų iki 250 mln., o tai labai daug.
Kam patinka įmokų surinkimas per VMI? Gal verslui? Gal dėl to, kad jos darbuotojai ne tokie įkyrus ir reiklūs?
Beje, tai tik finansinė šio pasiūlymo pusė. Yra ir kita: įgyvendinti LLRI (R. Vainienės) siūlymą ir privatizuoti Sodrą. Ne drastiškai, o laipsniškai: pirmiausia atsisakyti atskiro biudžeto. Paskui grįžti prie socialinių išmokų finansavimo likutiniu principu.
Lietuvoje socialinei sričiai skiriamos labai menkos lėšos - apie 6 proc. BVP, o tai vidutiniškai dukart mažiau ne ES vidurkis. Panaikinus atskirą valstybinio socialinio draudimo fondą, didėja rizika, kad šis skirtumas išaugs.
Nelaimingi atsitikimai darbe: kaip privatizuoti Sodros pajamas?
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos draudimo rūšies perdavimas privatiems fondams – dar vienas ciniškas pasiūlymas, Juk tai vienintelė „pelninga“ šio fondo sritis, kuri leisdavo šias lėšas panaudoti kitoms didėjančioms išmokoms arba kaupimui. Dabar gi pelningą draudimą siūloma atiduoti privačiam sektoriui, kuriems nieko nereikės daryti - pinigai patys į rankas subyrės.
O balansas gali būti toks:
2007 | 2008 | 2009 | 2010 | |
Įmokos (mln. litų) | 78,3 | 94,2 | 73,8 | 44,5 |
Išlaidos (mln. litų) | 44,2 | 52,9 | 58,8 | 43,7 |
„Pelnas“ (mln. litų) | 34,1 | 41,3 | 15,0 | 0,8 |
Ar kas gali paneigti, kad už tokius siūlymus nemokami „atkatai“?
Trečias siūlymas, dingęs iš „7 žingsnių“ programos. O jei bus sugrąžintas?
Šiandien II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1mln. darbuotojų, dar 250 - 300 tūkst. galėtų dalyvauti, jei pasirinktų. Prievartinis jų atvesdinimas į privačius pensinius fondus nutekintų iš Sodros dar mažiausiai 90 mln. litų per metus (jei būtų pervedama 2 proc.).
Taigi, įgyvendinus visus „geriausius“ pasiūlymus, finansiniai Sodros reikalai matomai blogėtų.
Nesistebiu tokiais pasiūlymais. Jų reikėjo tikėtis, nes darbo grupę sudarė ne tie, kas moka (darbdaviai ir darbuotojai) įmokas, o tie, kam „įdomūs“ Sodros pinigai – pvz., privačių pensinių fondų atstovai.
Darbo grupės sudėtis prieštarauja ir Nacionalinio susitarimo dvasiai – ignoruojami socialiniai partneriai. Tiesa, ministro įsakymas apie darbo grupės sudarymą pasirašytas 2009 m. spalio 20 d., o po savaitės – spalio 28 d.– pasirašytas garsusis Nacionalinis susitarimas.
Jei darbo grupės darbe būtų dalyvavę darbuotojų ir darbdavių atstovai, cinizmo Sodros „reformoje“ būtų mažiau, o paskelbus pasiūlymus, įbaugintų ir išgąsdintų žmonių Lietuvoje būtų mažiau.
Gaila, kad taip skiriamės nuo graikų...
Seimo narys, LSDP pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas