Nors seniai žinau, kad Vytautas Landsbergis netiki savo tauta, tačiau niekaip negaliu pritarti tokiai pozicijai. Vakar išplatinęs pareiškimą „Dėl pilietybių referendumo“ eiliniam skaitytojui sunkiai įkertama retorika profesorius samprotauja apie tai, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės esą pasmerktas žlugti, arba jeigu ir įvyks, tai jame priimtas sprendimas pilietybę leis suteikinėti vos ne pasų stalo darbuotojams, nors nieko panašaus nėra siūloma.
V. Landsbergio gražbylystė ir jo sugebėjimai sugalvoti vis naujus paniekinančius apibūdinimus savo tautiečiams, seniai nieko nebestebina. Šį kartą „alinės mažuma“ matyt turėjo pakeisti jo plačiai išpopuliarintą „šunaują“. Tokie samprotavimai perša mintį, kad plačiai ir aistringai visuomenėje aptarinėjama dvigubos pilietybės idėja kažkodėl turėtų žlugti, kai rinkėjams teks ateiti prie urnų ir pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės.
Greičiausiai nuogąstaujama dėl kitko – ateis tauta ir nuspręs ne taip, kaip nori profesorius, arba ateis ne tie, kurie reikia, arba apskritai neateis ir idėja sužlugs, o tai, anot V. Landsbergio, reikštų, kad „antroji pilietybė užsienio lietuviams kirste nukirsta“, nors konstitucinės teisės specialistai tvirtina atvirkščiai .
Matyt V. Landsbergis niekaip negali užmiršti, kad tauta kažkada jo manymu „neprotingai“ nusprendė, kad jai nereikia vienvaldžio Prezidento. Bet juk profesorius turėtų pripažinti, kad ir tada tauta parodė išmintį, nes jau šį pavasarį konservatoriai buvo užsimoję mažinti esamas Prezidento galias ir rinkti jį Seime.
Taigi gal Vytautui Landsbergiui reikėtų pagaliau patikėti savo tautiečiais ir jų sugebėjimais priimti protingus sprendimus? Juk reikia pripažinti, kad visuose iki šiol vykusiuose referendumuose Lietuvai gyvybiškai svarbiais klausimais buvo priimti išmintingi sprendimai?
Net ir mėginimo surengti referendumą dėl narystės NATO atveju, kurį jis primena kaip neįvykusį, nes žmonės nusprendė, kad tokio referendumo nereikia. Pats V. Landsbergis džiaugiasi, kad „nesukvailiojo ir nepasirašinėjo“. Tai kodėl mano, kad apsispręsdami dėl dvigubos pilietybės, žmonės sukvailios?
Iš tiesų dėl dvigubos pilietybės visuomenėje diskutuojama labai plačiai net ir alinėse, ir tikrai ne visi, kurie tai daro, yra smukę. Žmonės šiuo klausimu turi savo nuomonę ir nori ją pareikšti.
Siūloma Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pakeitimo formuluotė: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“ tikrai nereiškia, kad visi užsieniečiai turi būti Lietuvos piliečiais. Kuriant apribojimus, suteikiant dvigubą pilietybę, kurie iš tiesų būtini, galės pasireikšti ir politikai, nes niekas nesiūlo išbraukti Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalies, kurioje teigiama, kad „pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Artūras Paulauskas yra Seimo narys, Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas
