Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas pilietininkas Algimantas Matulevičius antradienį pareiškė, kad pasitraukia iš posto.
Negailėjo kritikos
Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje A. Matulevičius kritikavo dabartinę Vyriausybę ir premjerą Gediminą Kirkilą. Politikas piktinosi, kad nepadaryta jokių išvadų iš jo vadovaujamo komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo.
"Pasirinkimas toks: arba užsisiūk burną ir sėdėk, arba reikia trauktis", - atsistatydinimo motyvus aiškino A.Matulevičius, teigęs, esą prieš jį naudojami spaudimo ir šmeižimo metodai.
Jo teigimu, premjero Gedimino Kirkilo "kaltinimai dėl netinkamo mano parlamentinio darbo stiliaus, kai kurių pasisakymų bei aiškiai reiškiamos pilietinės pozicijos dėl valstybėje egzistuojančių negerovių bei raginimų jas šalinti, yra ne kas kita, kaip Konstitucijos suteiktos teisės turėti laisvą mandatą suvaržymas".
Pasak atsistatydinančio komiteto pirmininko, politinių oponentų nemalonės jis susilaukė po to, kai kartu su NSGK nariais atliko Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinį tyrimą.
"Nesuprantu, kodėl kritikuodamas NSGK komiteto pirmininko darbą, ignoruodamas Seimo patvirtintas parlamentinio tyrimo išvadas, premjeras toleruoja dabartinį savo patarėją Albiną Janušką, įvardytą kaip neskaidrius kontaktus ir įtartinus ryšius turintį asmenį. Taip pat nesuprantu, kodėl iki šiol nesprendžiamas susikompromitavusių VSD vadovų atleidimo klausimai, turiu omeny pavaduotojus", - kalbėjo A.Matulevičius.
"Negalėdamas tylėti, bei susitaikyti su tuo, kad puolant mano asmenį yra menkinama NSGK veikla, bei protestuodamas prieš įvairiausio pobūdžio politinės insinuacijas mano atžvilgiu pareiškiu, kad atsistatydinu iš NSGK pirmininko pareigų. Prašau gerbiamą Seimą dėl šio mano sprendimo surengti atvirą diskusiją Seimo plenariniame posėdyje, kuriame man būtų suteikta teisė pasisakyti", - pareiškė parlamentaras.
Jis taip pat kaip vieną iš atsistatydinimo priežasčių įvardijo atominės elektrinės įstatymo svarstymą Seime.
"Atsistatydinu ir dėl to, kad būčiau laisvas ir kad man nebūtų išlaužinėjamos rankos apsisprendžiant dėl taip vadinamos atominės elektrinės statybos. Tas, kas vyskta dabar, nieko bendra su atominės elektrinės statyba neturi. Taip elementariai bandoma užgrobti Lietuvos energetinę sistemą", - spaudos konferencijoje dėstė parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad socialliberalų siekiui pakelti mokytojų atlyginimus NSGK vadovo postas nereikalingas.
"Visos kalbos pono A.Paulausko, kad jis eina kelti mokytojams atlyginimus, yra blefas, jam reikia šito komiteto", - sakė A.Matulevičius.
Kas vadovaus NSGK?
A. Matulevičius taip pat tikino, kad "pilietininkai" kol kas šito posto neatsisako ir kad jų partijoje yra žmonių šiam postui užimti. Kaip potencialų kandidatą atsistatydinantis NSGK vadovas įvardija Andrių Baranauską, kuris anksčiau yra buvęs komiteto nariu.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius A.Matulevičiaus pareiškimą įvertino kaip reikalaujantį "gilesnio žvilgsnio". Tuo metu socialdemokratų atstovas Bronius Bradauskas šio klausimo siūlė nepolitikuoti ir vadino atsistatydinimą "šantažu iš dešinės pusės".
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas pažymėjo, kad bus svarstoma galimybė trečiadienį sušaukti neeilinį posėdį, kuriame būtų svarstomas A.Matuleviaučiaus atsistatydinimas.
Kaip žinoma, konfliktas dėl NSGK kilo, kai socialdemokratų lyderis premjeras Gediminas Kirkilas pasiūlė prie valdančiųjų prisidėti socialliberalams. Šie savo ruožtu sutiko tai padaryti, o jiems buvo pažadėta keletas postų, tarp jų – ir NSGK pirmininko.
A. Matulevičius NSGK vadovavo nuo 2006 metų vidurio, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė socialliberalai. Tuomet iš pareigų atsistatydino ir NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas. Dabar jis pretenduoja grįžti į postą.
Pilietininkų lyderis Viktoras Muntianas dar vakar per vykusį partijos prezidiumo posėdį sakė, jog gali būti svarstoma, kad jų kontroliuojamo NSGK pirmininko postą vietoj dabar į jį deleguoto Algimanto Matulevičiaus užimtų kitas pilietininkų atstovas.
Iš pilietininkų gretų traukiasi R. Venclovas
Šiandien pranešta, kad Seimo narys pilietininkas Romas Venclovas grįžo į opozicinę Darbo partijos frakciją, iš kurios jis buvo išėjęs 2006 m. gegužės 2 d.
„Manau, kad R. Venclovas suprato, kad tada, prieš pusantrų metų jis buvo apgautas, todėl nusprendė grįžti“, — sako Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė.Anot V. Baltraitienės, frakcija sutinka priimti atgal savo buvusį narį ir tikisi, kad supratusių, jog buvo apgauti, bus daugiau.
Pasitraukus R. Venclovui, valdančiojoje Pilietinės demokratijos frakcijoje liko tik šeši nariai. Pagal Seimo statutą frakciją gali sudaryti mažiausiai septyni parlamentarai.
Pasak Etikos ir procedūrų komisijos nario Algimanto Salamakino, R.Venclovo pasitraukimas reiškia Pilietinės demokratijos frakcijos griūtį. "Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininkas negali būti frakcijos nariu. Kita nuostata sako, kad frakciją sudaro ne mažiau kaip 7 nariai. Taigi, jeigu nėra 7 narių, tai nebėra tos frakcijos. Jie turi prarasti frakcijos privilegijas, jie turėtų prarasti seniūnų sueigoje savo narį ir tapti nefrakcionuotais Seimo nariais", - aiškino A.Salamakinas.
Tuo metu Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas teigė, kad tapęs Seimo pirmininku, parlamentaras nepalieka frakcijos, o tik sustabdo savo veiklą - nepirmininkauja jai, nebalsuoja joje, todėl, pasak Č.Juršėno, formaliai pilietininkų lyderis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas yra septintasis Pilietinės demokratijos frakcijos narys.
Vakar pilietininkai patyrė kitą akibrokštą: pasirašant susitarimą į valdančiąją koaliciją priimti Naująją sąjungą, socialdemokratai ir valstiečiai net nelaukė Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo posėdžio pabaigos ir šios partijos sprendimo.
