Rugsėjo 29 dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pūsdavo vakarinis vėjas, reiškia, kad laukia permaininga žiema, sniegą keis šlapdriba ir atvirkščiai. Jei ši diena giedra ir pučia pietų vėjas – žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs.
„Pagal dienos orus spėti būsimi orai. Pavyzdžiui, tikėta, kad jei pučia šiaurys - bus šalta žiema, jei pietys – šilta, jei vakaris – permaininga žiema laukia ir pan.“, – kalbėjo etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė.
Taip pat būdavo atkreipiamas dėmesys ir į voratinklius. Jei šią dieną pamatydavo ant žolių voratinklį apvaliu viduriu – blogas ženklas, kitais metais gali nesisekti. O jei dar tame voratinklyje musė – metai bus prasti. Jei voratinklis tuščias – žmonės sirgs. Tačiau jei voratinklyje kirminas – metai bus geri.
Panašu, kad šiemet Šv. Mykolo diena bus saulėta. Šeštadienio dieną sostinėje numatoma +12 laipsnių. Kaune bus iki +13 laipsnių, pajūryje temperatūra taip pat sieks +13 laipsnių šilumos, Šiauliuose, Panevėžyje iki +13 laipsnių. Oras naktį vės iki 3 – 5 laipsnių. Vėjas - šiaurės vakarų.
Šventė susijusi su ūkio darbų pabaiga
Krikščionių liturgijoje rugsėjo 29 diena yra arkangelui Mykolui paskirta diena. Ji populiari įvairiuose protestantiškuose bei katalikiškuose kraštuose. Lietuvoje nebuvo visuotinai populiari. Drauge ši diena siejama ir su kitais arkangelais – Rapolu ir Gabrieliumi, bet ši sąsaja šventinėje tradicijoje žymiai mažiau populiari.
„Tradiciškai Mykolas vaizduojamas nešantis Mariją į dangų. Jis dar kartais vaizduojamas ir su sparnais bei trimitu rankose, o kartais kaip kovojantis su piktomis dvasiomis (gyvačių ir slibinų pavidalo).
Mykolas („Panašus į Dievą“) kovoja su šėtonu, padeda nugalėti pagundas, sergsti mirusiuosius. Jis laikomas angelų karvedžiu. Apreiškime Jonui rašoma, kad Šv. Mykolas nugalėjo slibiną, kuris kėsinosi praryti kūdikį. Manoma, kad Šv. Mykolas saugo ir vaduoja tikinčiųjų sielas nuo piktųjų jėgų, o mirties valandą lydi vėles į dangų. Tikima, kad Šv. Mykolas paskelbs Paskutinio Teismo dieną“, – minėjo etnologė doc. dr. D. Senvaitytė.
Kai kuriuose Europos kraštuose Mykolinės buvo, o kai kur ir tebėra, naujų mokslo metų pradžia, nes pabaigus ūkio darbus, kuriuos atlikti padėdavo ir vaikai, jie buvo išleidžiami į mokslus.
„Liaudiškose tradicijose šventė susijusių su svarbių ūkinių darbų pabaiga. Kartais lietuviškoje liaudies tradicijoje pavadinama ir kitu vardu - Dagotuvės, Dagos švente („dagoti“ – imti derlių); siejama su derliaus nuėmimu, bulviakasiu, rugių sėjos pabaigtuvėmis ir pan. (Drauge ši diena dažnai sutampa ir su bobų vasaros laikotarpiu, tai orai švęsti būna geri.) Ten, kur diena buvo pažymima, kepdavo pyragus, darydavo alų, lankydavo gentis“, – kalbėjo etnologė.
