dalia senvaitytė

Pastarosios kovo dienos, kovo 4 ir 5 diena, nuo seno Lietuvoje buvo akylai stebimos, nes pagal jas spėdavo orus. Kovo 4-oji diena lietuviams nuo seno buvo svarbi. Manoma, kad tądien parskrenda kovai, taip pat pirmą kartą gieda vieversys. Ši diena vadinama šv. Kazimiero diena, arba kovarnių diena. Užgavėnės lietuviams taip pat buvo svarbi diena. Abi šios dienos padėdavo spėti būsimus orus. Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti.

Vasario antroji yra ne paprasta diena, kol amerikiečiai stebi, ką gi darys iš olos išlindęs švilpikas, mes, Lietuvoje, minime Grabnyčias, arba Perkūno dieną. Mūsų senoliai šią dieną akylai stebėdavo orų ženklus ir numatydavo, kokio pavasario tikėtis. Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Nors atrodo, kad dar pats žiemos pikas, bet pirmuosius pavasario ženklus galime pamatyti jau sausio 25 dieną. Šią dieną minimas pusiaužiemis. Senoliai šią dieną akylai stebėdavo orus. Tradiciškai, su sausio 25 diena siejami orų spėjimai. Etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė mini, kad orų spėjimuose svarbus ir gyvūnų vaidmuo.

Šiandienos orai yra nepaprasti, jie visais laikais buvo labai svarbūs. Rugsėjo 29 dieną minima Šv. Mykolo diena, o pagal ją senovės lietuviai nuspėdavo, kokia bus žiema. Rugsėjo 29 dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pūsdavo vakarinis vėjas, reiškia, kad laukia permaininga žiema, sniegą keis šlapdriba ir atvirkščiai. Jei ši diena giedra ir pučia pietų vėjas – žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs. „Pagal dienos orus spėti būsimi orai.

Rugpjūčio 24-oji diena yra nepaprasta, tai – Šv. Baltramiejaus diena. Šiandien mus palieka gandrai, taip pranašaudami ateinantį rudenį. Todėl šios dienos orai gali atskleisti koks gi jis bus. Atėjusi rugpjūčio 24 diena lietuviams reikšdavo apie vasaros pasitraukimą bei rudens atėjimą, pagal šią dieną buvo prognozuojama, koks bus ruduo. Jei tą dieną šviesdavo saulė, žmonės manė, kad bus sausas ruduo, jei lydavo, priešingai, tikėta, kad lis ir visą rudenį. Stebėtas ir gandrų elgesys.

Šiandien, kovo 10-tąją, yra 40-ies paukščių diena, manoma, kad šiandien parskrenda dauguma žiemoti į šiltesnius kraštus išskridusių paukščių - 40 rūšių. Pagal šios dienos orus būdavo spėjama, kokie orai mūsų laukia ateityje.  „Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų, taip pat ir atvirkščiai.

Vasario 2-oji yra ne šiaip paprasta diena, ir kol amerikiečiai stebi, ką gi darys iš olos išlindęs švilpikas, mes, Lietuvoje, minime Grabnyčias, arba Perkūno dieną. Mūsų senoliai šią dieną akylai stebėdavo orų ženklus ir numatydavo, kokio pavasario tikėtis. Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Šiandienos orai svarbūs ne tik sprendžiant kokius batus avėti ir ar verta neštis skėtį į darbą, pagal šios dienos orus, galime nuspręsti daug daugiau. Rugsėjo 29 dieną minima Šv. Mykolo diena, o pagal šios dienos orus bei ženklus senovės lietuviai nuspėdavo kokia bus žiema. Viskas priklauso nuo vėjo Rugsėjo 29 dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pūsdavo vakarinis vėjas, reiškia, kad laukia permaininga žiema, sniegą keis šlapdriba ir atvirkščiai.

Rugpjūčio 24 dieną Lietuvą palieka gandrai. Senovės lietuviai nuo seno stebėdavo šią dieną ir pagal ją spręsdavo koks bus ateinantis ruduo. Koks bus ruduo? Rugpjūčio 24 diena žymėdavo vasaros pasitraukimą bei rudens atėjimą, pagal šią dieną buvo prognozuojama, koks bus ruduo. Jei tą dieną šviesdavo saulė, žmonės manė, kad bus sausas ruduo, jei lydavo, priešingai, tikėta, kad lis ir visą rudenį. Stebėtas ir gandrų elgesys.