Po ankstų rugpjūčio 31-osios rytą apskriejusios žinios apie rastą negyvą, su durtinėmis žaizdomis jaunuolį sekė ne mažiau kraupios žinios apie nužudytojo atpažinimą.
Paaiškėjo, kad tai kadaise iš mirties nagų išplėštas berniukas, kuriam, dar neturėjusiam nė penkerių, buvo diagnozuota leukemija. Ligą įveikęs ir išsvajotos specialybės sėkmingai siekęs vaikinas buvo nužudytas praėjus dviem savaitėms nuo jo aštuonioliktojo gimtadienio.
Vaikino kūne buvo ne viena žaizda. „Jam buvo antrąkart dovanotas gyvenimas, kurį nutraukė kažkoks... nevertas žmogaus vardo“, - ištarė sukrėstas policijos pareigūnas, kai buvo atpažintas nužudytasis Salvijus Aukštikalnis. Nuo praėjusio penktadienio vakaro tęsiasi košmaru virtusi įtampa Salvijaus tėvų namuose, iš kurių penktadienio naktį netikėtai, turbūt kažkieno kviečiamas vaikinas išėjo. Ir nebegrįžo. Žiauriai nužudytą jį rado parke prie ligoninės. Rugpjūčio 11-ąją Salvijui sukako aštuoniolika. Gimtadienio akimirka įamžinta nuotraukoje, kurioje Salvijus ir jo mama Laima. Mama, kadaise su vaiku išgyvenusi jo baisią ligą, o dabar turinti ištverti jo netektį.
Ir vėl – akistatoje su mirtimi
„Nužudė tai, kas jam buvo dovanota Dievo ir žmonių - gydytojų, artimųjų“, - pareigūno mintis tarsi tęsia Laimos ir Gyčio Aukštikalnių šeimą pažįstantis žmogus. „Man didžiausios ir brangiausios dovanos yra šalia. Tai sūnus ir mano vyras“, - prieš dešimt metų sakė Salvijaus mama ir Gyčio žmona Laima Aukštikalnienė. Tai buvo 2007 metų gruodį, prieš pat Kalėdas, kai Salvijui buvo septyneri. Pokalbis su baisia sūnaus liga besigrūmusia moterimi buvo apie jau kitaip matuojamą laiką, kitaip suvokiamą laimę ir kitaip spindinčią Vilties žvaigždę.
„Kai įžengiau į TĄ skyrių, vyko priešvelykinė Gerumo akcija sergantiems vaikams paremti. Pro langą pamačiau pliką vaikišką galvytę ir tai buvo pirmasis smūgis į smegenis... TEN pakaitomis su vyru prie sūnaus buvome aštuonis mėnesius. Narkozės, chemoterapija, kaulų čiulpų ėmimas, laukimas... Didžiąją laiko dalį buvau aš, nes paprastai TEN visos mamos, o tėčiai - retenybė. Dėl paprasto dalyko - jie ištveria trumpiau. Plikos galvelės, pamėlę paakiai ir tos akys... Tačiau jei kur nors esu mačiusi tikrą Viltį - tai tik TEN, tose akyse. Vėliau teko stebėti tuos, kurie atvažiuoja pasitikrinti - neramius, dirglius. Juk viskas gali pasikartoti. Mes viliamės, kad to nebus. Kaip ir visi“, - taip prieš dešimt metų Salvijaus mama kalbėjo apie Vaikų onkohematologijos skyrių Vilniuje.
Tada susitikusi su psichologu Laima išgirdo žodžius: „Turite susitaikyti, kad niekada jau nebebus taip, kaip buvo. Privalote išmokti gyventi tik šia diena“. Šiandien šitie žodžiai vėl grįžta. Vėl šalia Laimos yra jos gyvybės eliksyras – vyras ir sūnus. Tik jau ne Salvijus, o jo broliukas Eividas. Jam šį mėnesį bus penkeri. Eividukas sako, kad užaugęs norėtų būti kaip Salvijus, kuris jam dabar mirksi žvaigždele.
„Aš mačiau jį laimingą“
Ką jaučia nužudyto vaiko artimieji, žino tik jie. Salvijaus tėvams paguodos, jei tokia įmanoma, teikia tai, kad jie savo vaiką matė laimingą. Kaštonų pagrindinėje mokykloje dešimt klasių baigęs Salvijus išvyko į Šiaulius. Profesinio mokymo centre rengėsi įgyti kompiuterinės įrangos techniko specialybę ir sykiu gauti brandos atestatą. Šį rudenį jis būtų buvęs antrakursis.
Pasak Salvijaus mamos, sūnus mokėsi to, kas visą laiką buvo jo svajonėse. Mokslas sekėsi puikiai. Pasak vaikino auklėtojos, Salvijus grupėje buvęs pats geriausias ir perspektyviausias mokinys. Mama žino, kad Salvijus galvojo apie universitetines studijas. Buvo ir kita priežastis, kodėl Salvijaus akys spindėjo. Tai meilė gimnazistei mergaitei, su kuria jiedu buvo jau kelis mėnesius neišskiriami. „Aš mačiau savo sūnų laimingą. Aš džiaugiuosi, kad gyvenime Salvijus spėjo patirti meilės džiaugsmą“, - kalba Laima. Jos drebulys toks stiprus, kad, atrodo, priverčia virpėti žvakelės prie sūnaus nuotraukos liepsną.
Laidotuvėms ruoštis dar negali
Tyčinio nužudymo bylą tiria Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Jų pateiktos informacijos duomenimis, dar penktadienio vakare buvo sulaikytas įtariamasis. Tai 1996 metais gimęs biržietis. Jis teisėsaugai nebuvo žinomas. Rugsėjo 2 dieną, sekmadienį, Panevėžio miesto apylinkės teismas įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą mėnesiui.
Pirmadienį sūnaus kūną iš Panevėžio teismo medicinos ekspertų besitikėjusių parsivežti artimųjų laukė dar vienas netikėtumas. Šarvojimo salę norėję užsakyti nužudytojo tėvai išgirdo, kad sūnaus palaikai ekspertams dar nenugabenti, jie esantys kažkokioje laidojimo firmoje Panevėžyje. „Negalime suvokti, kur buvo nuvežtas mūsų sūnus ir kada bus atlikta ekspertizė“, - kalbėjo nužudytojo mama. Pasak Biržų policijos komisariato viršininko Dainiaus Čepo, palaikus iš žūties vietos paėmė J. Bartulio laidojimo paslaugų įmonė. „Neatpažinto kūno paėmimui ši įmonė buvo pakviesta pasirinktinai“, - sakė D. Čepas. Biržų rajono savivaldybė iki šiol nėra parinkusi įmonės, kuri turėtų rūpintis smurto aukų ar neatpažintų mirusiųjų palaikų paėmimu iš įvykio vietos.
Vakar po pietų apie galimai sulaikytus kitus įtariamuosius jokių žinių nebuvo. Suimtojo biržiečio, kuris gyveno netoli nužudytojo namų, būste atlikta krata. Galimų įtarimų nužudytojo artimieji nekomentuoja. „Dirba nusikaltimo tyrėjai, tikime, kad jie atliks savo darbą“, - sako Gytis Aukštikalnis. Dabar Salvijaus tėvai laukia, kol galės parsivežti ir pašarvoti mylimą sūnų.
