REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 „Įprastai pilkosios gervės vestuves kelia pavasarį, tačiau ši pora nusprendė palaukti šiltesnių orų?“, – tokį vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

 „Įprastai pilkosios gervės vestuves kelia pavasarį, tačiau ši pora nusprendė palaukti šiltesnių orų?“, – tokį vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

REKLAMA

Vaizdo stebėjimo kameros šiame pasienio ruože ties Švenčionių užkarda gyvūnus fiksuoja jau ne pirmą kartą, o šį kartą nutarė įsiamžinti ir į į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos pilkosios gervės.

Nuotaikingą vaizdo įrašą žiūrėkite:

 

Lietuvoje peri ir gyvena tik viena gervių šeimos rūšis – pilkoji gervė (Grus grus), nors iš viso pasaulyje tikrųjų gervių šeimai priskiriama 15 rūšių.

 Pilkosios gervės gyvena didelėje teritorijoje – šiaurės, centrinėje ir šiaurinėje Europoje, vakariniame, pietiniame ir rytinio Sibiro pakraštyje, Mandžiūrijoje, šiaurės Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, šiaurės Mongolijoje bei Vidurinėje Azijoje ir yra viena sala Užkaukazėje. Turkija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur pilkosios gervės veisiasi ir gyvena visus metus. Iš Europinės dalies žiemoti migruoja į Pirėnų pusiasalį, Ispaniją, mažiau žiemoja šiaurės Afrikoje, prie Viduržiemio jūros Prancūzijos pietuose, prie Raudonosios jūros. Didžioji dalis Azijoje perinčių pilkųjų gervių žiemoja Etiopijoje, Indijoje ir pietryčių Kinijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Mažėjant teritorijoms, kur peri šie paukščiai, dėl to ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudoną knygą ir Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyvos sąrašus. Baltijos šalyse ir Vidurinėje Azijoje pastaraisiais metais jų skaičius didėja. Dauguma Lietuvoje perinčių gervių į Lietuvą grįžta jau vasario pabaigoje, o ją palieka jau pirmomis rugsėjo dienomis.

REKLAMA

Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio vyksta pilkųjų gervių (Grus grus) migracija. Ruošdamosios ilgai kelionei jos telkiasi į gausius būrius. Formuoja nakvynines sankaupas didelėse aukštapelkėse, nebenaudojamuose ar net naudojamuose apsemtuose durpynuose. Iš čia jos anksti ryte kasdien skrenda į laukus maitintis, o vakare sugrįžta nakvoti.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų