Daug kas, savaime suprantama, priklauso nuo smurto pobūdžio. Bet Lietuvoje itin didelis dėmesys kreipiamas į smurtą prieš vaikus arba smurtą jų akivaizdoje. Tvarka ir reagavimas sugriežtėjo po taip vadinamos Matuko tragedijos Kėdainiuose.
Tada nekaltą keturmetį žiauriai sumušė ir taip mirčiai pasmerkė jo paties motina Monika Kaziukaitytė ir tuometinis jos sugyventinis Gediminas Kontenis. Beje, nors prabėgo daugiau kaip metai, šie asmenys taip iki šiol dar neišgirdo teismo nuosprendžio.
Apie smurtą, jo prevenciją naujienų portalo tv3.lt žurnalistas pasikalbėjo su mūsų kaimynų latvių generaliniu policijos komisaru Ints Kuziu. Paaiškėjo, kad nors problema opi tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, su ja yra kovojama skirtingais būdais.
- Kokia smurto artimoje aplinkoje situacija Latvijoje?
- Reikia pripažinti, kad situacija Latvijoje ir Lietuvoje yra labai panaši. Tragedijos įvyksta ne tik dėl smurto, bet ir vaikų nepriežiūros, tėvų girtuoklių ar narkomanų. Praėjusiais metais Latvijoje nutiko viena sukrečianti istoriją Duobelėje. Ten vienuose namuose rado šeimą, kuri vyras, žmona ir trys vaikai – visi buvo mirę. Paaiškėjo, kad tėvas ir mama buvo narkomanai. Jie perdozavo ir numirė. O mažamečiai vaikai numirė iš alkio. Jie tiesiog neturėjo ko valgyti.
Tiesa, mes nesirinkome tokio kelio kaip Lietuva ir nepradėjome uždaryti kiekvieno įtariamojo smurtu artimoje aplinkoje į areštinė. Suvokėme, kad tai nėra vien tik policijos problema. Tai yra socialinė, visuomenės problema. Puikiai suvokėme, kad policija gali imtis represijų, bet tas neduos norimų rezultatų.
Turime įvairių organizacijų, socialinių darbuotojų, kurie dirba drauge su šia problema. Tam buvo sukurta sistema, kurioje buvo fiksuojami visi tokie atvejai. Tad socialinės tarnybos iškart matydavo probleminius atvejus ir operatyviai pradėdavo darbą vienoje ar kitoje šeimoje.
Mūsų policija suvokė, kad jei uždarysi tokius asmenis į kalėjimą, tas egzistuojančių problemų neišspręs. Aišku, kai įvykdomas itin sunkus nusikaltimas, smurtavęs asmuo iškart atsiduria už grotų. Bet tikrai ne kiekvienu atveju siekiame patupdyti asmenį į areštinę.
- Tad kokiu keliu eina Latvijos teisėsauga?
- Pas mus yra toks variantas, kai policijos pareigūnas priima sprendimą išvaryti smurtavusį asmenį iš namų. Tiesiog yra uždraudžiama tam asmeniui grįžti namo. Mes priėmėme šį įstatymą 2014-siais, o Lietuva, man regis, net dar anksčiau.
Lietuva pasirinko kelią, kad tokie atvejai yra fiksuojami kaip sunkus baudžiamasis nusižengimas. Mes tuo tarpu smurtą artimoje aplinkoje traktuojame kiek kitaip. Tarkime, policijos pareigūnas užfiksavo smurto artimoje aplinkoje atvejį, kai buvo sumušta žmona.
Tai vyrui draudžiama rodytis namuose tris dienas, dėkis kur nori. Per tą laikotarpį moteris turi teisę kreiptis į teismą, kad pratęstų šį draudimo rodytis namuose laikotarpį. Su nukentėjusia moterimi bendrauja socialiniai darbuotojai, padeda išsiaiškinti visą situaciją, pataria, kaip elgtis.
Jei vyras po teismo sprendimo nesiartinti prie namų pažeidžia šį reikalavimą arba skambina telefonu ir grasina, tada jau jam gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Ne iš karto, bet po to, kai šis nevykdo teismo sprendimo. Pas mus šiek tiek kitaip nei Lietuvoje. Latvijoje nėra taip, kad pirmas smūgis ir iškart baudžiamoji atsakomybė.
Tai yra skirtingos filosofijos. Jei sulaikai iškart, tai turi atlikti ekspertizes, spręsti, ką daryti su smurtavusiu asmeniu, nes negalėsi jo ilgai laikyti uždaryto. O rezultato apčiuopiamo nėra. Problema neišsisprendžia. Tad mūsų tikslas buvo parodyti, kad ne tik policija, bet ir įvairios organizacijos bendromis pastangomis turi spręsti šią itin jautrią problemą.
- Ir jūsų pasirinktas kelias veikia?
- Taip, žinoma. Nors, kaip ir sakiau, faktas, tai neišsprendžia problemos. Žinoma, turime ir blogų pavyzdžių. Kai tas žmogus, kurį išvarėme, išėjo ir nusižudė. Turėjome, deja, ir tokių atvejų.
Aišku, būna ir tokių situacijų, kai pareigūnams būna labai sunku tiksliai įvertinti įvykio aplinkybes. Juk yra dvi medalio pusės ir kartais, kaip paaiškėja, tas, kas kvietė policiją, būna to incidento didžiausiu kaltininku.
- Tai policijos pareigūnams reikia būti ir itin gerais psichologais?
Pareigūnai yra tam ruošiami. Nes kartais būna taip, kad tenka išvaryti tą, kuris iškvietė policiją. O situacijai vertinti nėra daug laiko. Aišku, jei kyla daug neaiškumų, tada pasitelkiamos papildomos pajėgos.
