REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė užsimojo atvesti lietuvius į doros kelią keldama visų nuodėmingų malonumų kainas. Jau brangsta alkoholis, rūkalai, o ateityje gali tekti papurtyti pinigines užsimanius „ko nors saldaus“.

Vyriausybė užsimojo atvesti lietuvius į doros kelią keldama visų nuodėmingų malonumų kainas. Jau brangsta alkoholis, rūkalai, o ateityje gali tekti papurtyti pinigines užsimanius „ko nors saldaus“.

REKLAMA

Vis garsiau kalbama apie vadinamąjį cukraus mokestį. Planai mokestinėmis priemonėmis mažinti cukraus suvartojimą įrašyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Remiantis kitų šalių patirtimi būtų apmokestintos ne konkrečios prekės, o procentinė cukraus koncentracija produkte. Specialistai tokius ketinimus vertina nevienareikšmiškai.

Brangs pigiausi maisto produktai

Ekonomistė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė sako, kad vadinamasis cukraus mokestis visų pirma gultų ant labiausiai nepasiturinčių žmonių pečių. „Labiausiai brangs pigiausi produktai. Pažiūrėkite, kiek cukraus pridėta pigiausiuose sausainiuose ir kiek kartų jo mažiau yra brangesniuose, kokybiškesniuose. Kuo produktas pigesnis, tuo jame daugiau cukraus. Jei cukrus bus išimtas ir pakeistas kitais produktais, viskas tikrai pabrangs. Nes cukrų pakeisti yra brangu. Nekalbu apie tai, kad brangs šokoladai ir gaivieji gėrimai. Brangs ir kiti daug cukraus turintys produktai – šaldyti gaminiai, greit paruošiamos sriubos, sultiniai, pomidorų padažas, duonos gaminiai ir kiti“, – aiškina ekonomistė.

Tuo metu gydytoja dietologė Žana Antonova tikina, kad nebūtinai sveika mityba turi kainuoti daugiau. „Kruopos, mūsų kraštuose augančios daržovės yra net pigesni produktai, nei kepiniai, pusfabrikačiai, kuriuose gausu cukraus. Gal žmonės, pabrangus pusfabrikačiams, pirks daugiau sveikų produktų ir daugiau laiko skirs maisto ruošai“, – sako dietologė.

REKLAMA
REKLAMA

Ar tikrai gyvensime sveikiau?

Ekonomistė G. Azguridienė abejoja, ar „cukraus mokestis“ gali paskatinti gyventojus sveikiau maitintis. „Tai yra dar vienas populistinis darbas. Šiuo metu populiaru kalbėti apie sveiką gyvenseną. Alkoholis blogis, cukrus blogis, o mes geriečiai, kurie tuos dalykus apmokestina. Viešai tai labai populiariai skamba. Bet rezultato nebus. Blogiausia, kad žmogus neskatinamas pats mastyti ir rinktis. Mokesčiai yra pats grubiausias ir nelanksčiausias žmogaus elgesio reguliavimo būdas. Manau, tai neturi nieko bendro su sveikos gyvensenos skatinimu“, – teigia G. Azguridienė.

REKLAMA

Dietologė Ž. Antonova nusiteikusi labiau optimistiškai. „Pritariu tokiam mokesčiui. Tai yra viena iš priemonių paskatinti žmones gyventi sveikiau. Aišku turėtų būti ne tik keliami mokesčiai, bet ir daugiau informuojama visuomenė apie sveiką gyvenimo būdą, sveiką mitybą“, – teigia dietologė.

Kuo pakeisime cukrų?

Ekonomistė G. Azguridienė sako, kad pabrangus cukrui, gamintojai ims dėti į maistą saldiklius. Ne visi iš jų sveikatai naudingi. Taigi, cukraus mokestis gali atsisukti prieš žmonių sveikatą. „Pramonė reaguos į mokestinius pasikeitimus ir kažkuo tą cukrų reikės pakeisti. Prisiminkime, kodėl taip masiškai dabar maiste cukraus prikrauta? Dėl tų nelemtų riebalų. Kai užkilo vajus mažinti riebalus, kažkuo reikėjo vis tiek stiprinti skonį – pridėjo cukraus. Dar prisiminkime tą pačią mokestinę politiką, kad cukrus Europos Sąjungoje visada buvo ginamas nuo pigaus importo ir subsidijuojamas. Cukraus kainas turėjome nenormaliai mažas, nes cukraus pramonė buvo remiama. Tai kaip gaunasi? Iš pradžių cukrus padaromas pigus, tada jo visur prideda, nes riebalai esą blogai. Dabar jau vėl per tą cukrų su mokesčiais kalsime. Iš kur mes žinome, ko pridės vietoje to cukraus? Sacharino ir aspartamo? Praeis kažkiek laiko, sakysime, kad jie dar labiau kenkia. Tas mokestinis metodas yra per grubus tokiems sudėtingiems dalykams, kaip maisto technologijos“, – aiškina ekonomistė.

REKLAMA
REKLAMA

Biudžetas pasipildys, bet kirs per pramonę?

Cukraus mokestis galėtų nemenkai papildyti biudžetą, – įsitikinusi ekonomistė. „Biudžetas, manau, kad pasipildytų ir gana smarkiai. Pramoniniuose gaminiuose cukraus yra daug ir ypač tuose, kurių parduodama daug ir jie yra pigūs. Tai iš to tikrai galima surinkti papildomų pajamų. Bet kol kas aš neįsivaizduoju, kaip bus administruojamas mokestis. Gali būti, kad jo administravimas suvalgys didelę dalį pajamų“, – sako pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad cukraus mokestis gali padaryti žalos pramonei. „Niekas nesiginčija, kad pavyzdžiui su gaiviaisiais gėrimais žmonės gauna per daug cukraus. Apie tai daug kalbama. Gal reiktų palikti pramonei galimybę prisitaikyti prie to ir savaime sumažinti sukraus kiekį gėrimuose? Juo labiau, kad pramonė ir dabar tai daro. Jei ateis mokestininkai su savo vėzdu, jie visą tą procesą kaip kirviu nukirs“, – mano G. Azguridienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuviai kenčia nuo neteisingos mitybos

Dietologė Ž. Antonova sako, kad lietuviai vartoja per daug cukraus, todėl kenčia nuo nutukimo ir ligų. „Šiuo metu didžiausias mirštamumas yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mityba turi didelę įtaką šių ligų vystymuisi. Cukrus ir druska yra vieni iš populiariausių maisto priedų. Mes visi jų vartojame per daug. Tai rodo tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos mastu atlikti tyrimai. Dar vienas aspektas – didėja nutukimo ir antsvorio turinčių žmonių skaičius. Ypač tai pastebima tarp vaikų ir paauglių, kurie ir vartoja didžiulius kiekius cukraus. Europoje pagal antsvorį ir nutukimą esame penktoje vietoje“, – įspėja dietologė.

REKLAMA

Vyriausybė kelia sau tikslą per trejus metus mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų sumažinti nuo 432 ligos atvejų iki 369 atvejų tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Tokie skaičiai nurodyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

Mokesčiai – ne vienintelė priemonė

Ekonomistės G. Azguridienės teigimu, skatinti žmones gyventi sveikiau visų pirma reikėtų ne mokesčiais, o edukacija. „Visų pirma šeimos gydytojas turėtų skirti daugiau dėmesio žmogui ir aiškinti jam, kas yra sveika gyvensena. Pats šeimos gydytojas turėtų būti tas žmogus, pas kurį galima ateiti ne tik kai labai sergi, bet ir pasitarti, pasisemti žinių. Šiuo metu taip nėra“, – sako ekonomistė.

Dietologė Ž Antonova teigia, kad mokesčiai yra tinkama priemonė mažinti kenksmingų produktų vartojimą, tačiau pabrėžia, kad reikia ir kitų žingsnių. „Reikia skatinti žmonių motyvaciją sveikai gyventi. Nuo pernai gegužės atsirado ambulatorinė dietologo konsultacija. Tai didelis žingsnis į priekį. Reikėtų labiau pasitikėti specialistais, nesivaikyti mitų. Tuomet pamatysime, kad sveika mityba gali būti ir skani, ir nebrangi“, – teigia dietologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų