Pavojingiausi – ledas ir rūkas
Pasak Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjo Ryčio Dulinsko, skraidymo saugumui labiausiai kenkia rūkas ir šaltis, nuo kurio randasi apledėjimai.
„Kiekvienas vežėjas apsirašo savo skrydžių vykdymo vadove kokiomis sąlygomis skristi negalima ir kokių sąlygų reikia vengti. Žinoma, vienos sąlygos yra tokios, kurių reikia išvengti, o kitos yra ribojančios. Tai yra rūkas, gali skristi arba negali, tai priklauso nuo oro uosto, lėktuvo, piloto kvalifikacijos. Toliau yra kitos pavojingos sąlygos, kaip ledėjimai, kai gali įvykti katastrofa, dėl stipraus apledėjimo, vėlgi yra tam tikri dalykai, rekomendacijos, ką daryti, jei jau pakliūni į silpną ledėjimą, jis nėra pavojingas, į vidutinį, ar stiprų. Yra labai konkrečios gamintojų instrukcijos, kaip elgtis, pavyzdžiui, prie kokių temperatūrų, kokiomis sąlygomis turi būti naudojamos lėktuvo apledėjimo sistemos, variklių apledėjimo sistemos ir t.t. Svarbu ir kas ant žemės turi būti daroma, prie kokios temperatūros, kritulių ir pan. Iš esmės, pavojingi reiškiniai yra tokie kaip ledėjimas, rūkai, kai yra matomumas ribojamas ir pan“, – kalba Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjas Rytis Dulinskas.
Kiekvienas lėktuvas turi savo galimybes, kurios leidžia spręsti kokiu oru galima skristi, o kokiu būtina tūpti.
„Mes faktiškai tiktai stebime orus ir teikiame prognozes, bet apie rekomendacijas negalime teikti informacijos, nes kiekvienam skrydžiui egzistuoja labai daug taisyklių, suvaržymų. Kiekvienas orlaivis, kiekvienas pilotas, kiekvienas aerodromas turi savo nustatytus meteorologinius reikalavimus ir kiekvienas lėktuvas skirtingas, vienas leidžiasi, kitas nesileidžia tokiomis sąlygomis. Mes tik pranešame apie, pvz., perkūnijas ir viskas“, – kalba Dalia Taraškevičienė, aviacinės meteorologijos skyriaus vedėja.
„Kaip taisyklė, pavojų kelia ne tik rūkas, bet ir perkūnijų debesys, tokiam orui yra labai aiškios rekomendacijos, kaip reikia vertinti, ką daryti, kokiais atstumais apeiti debesis ir t.t.“, – tikina R. Dulinskas.
Nutūpti ir pakilti gali sutrukdyti vėjas
Stiprų pavojų kelia reiškinys, kuris gali įvykti lėktuvui kylant ar leidžiantis, tai stiprus vėjas prie pat žemės.
„Aerodromai turi labai konkrečius apribojimus savo teritorijoje, nes dėl vėjo krypties ir stiprumo susidaro vėjo poslinkiai virš žemės, o tai yra pakankamai pavojingas reiškinys. Bet vėlgi visa tai aprašyta instrukcijose, yra netgi atskirai aprašyta, kaip reikia elgtis pakliuvus į vėjo poslinkį kylant, arba tupiant. Yra lėktuvo sistemos, kurios perspėja apie tokį dalyką ir yra pilotų veiksmai, kurie turi būti atliekami tokioje situacijoje. Piloto kvalifikacija bei metų kuomet pilotas skraido skaičius nelemia jo sugebėjimo išvengti šių oro poslinkių, nes tai įgūdis be kurio negalima skraidyti.
„Nesvarbu ar skrenda pilotas kątik gavęs kvalifikaciją, ar tai seniai ją turintis. Visi tie pilotai, kai kuriuos elementus pvz., vėjo poslinkį, turi žinoti privalomai. Kai einama mokytis, to būtinai išmokoma, nes jie yra pavojingi ir nežinant jų skraidyti negalima“, – tikina skrydžių ekspertas.
Turbulencija – normalus reiškinys
Turbulencija įvyksta, kai lėktuvas patenka į sumaišytą oro srautų masę, tai būdinga kalnuotoms vietovėmis, o kartais ji nutinka visai netikėtai, lyg iš niekur.
„Iš tokių retesnių dalykų pasitaikančių skraidant, tai yra staigi turbulencija, kai skrendant be jokių debesų atsiranda staigi turbulencija. Bet čia jau daugiau yra Ramiojo vandenyno platumoms būdinga. Man neteko girdėti, kad kažkas panašaus būtų nutikę Lietuvoje, ar Europos teritorijoje“, – tikina skrydžių ekspertas.
Turbulencija sukrečia lėktuvą ir įskridus į kito lėktuvo paliktą pėdsaką. Taip nutinka, kuomet lėktuvas praskrenda ir palieka po savęs sujauktą oro masę, o kitas būtent ten ir įskrenda.
„Taip, šitaip būna, bet šie dalykai yra prižiūrimi dispečerių, jie tą žino ir yra aprašyta kaip kokiais atstumais turi prasilenkti lėktuvai, kad išvengti šio papuolimo į tikrai pavojingą zoną, nes savaime suprantama, jei lengvas lėktuvas praskris paskui labai didelį, tai tai gali turėti ir labai didelių pasekmių, tai dispečeriai turi tam tikrą tvarką, tiesa sakant, labai dažnai yra girdima perspėjant, kai prasilenkia lėktuvai pasako toks ir toks, sunkus ar ne. Antras dalykas, netgi ir pilotai jeigu skrenda dideliais lėktuvais tai pranešdami radijo ryšiu pasako, kad praskrido toks ir toks, sunkus, kad žinotų atitinkamai, kad jam praskridus yra tam tikras pėdsakas“, – tikina skrydžių ekspertas.
Naktis laimi prieš dieną
Dienos, nors ir šviesesnės, tačiau skraidymui tikrai neužtikrina visiško saugumo, kaip tik, kai kuriais atvejais ir pablogina matomumą.
„Diena nebūtinai geresnė, nei naktis, netgi priešingai, jeigu yra rūkas, tai naktį yra geresnis matomumas, kadangi tako šviesos turi didesnį efektą.“, – tikina R.Dulinkas.
„Atsakomybę, už tai ar lėktuvas leisis, ar ne visuomet priima lėktuvo vadas, pilotas. Dėl paros laiko, tai irgi, gali būti prastas oras ir dieną ir naktį, tai nėra vienareikšmiškas dalykas. Kalba Dalia Taraškevičienė, aviacinės meteorologijos skyriaus vedėja.
