Naujoji valdžia apkarpė elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, todėl sąskaitos už elektrą šiemet išaugs šiek tiek mažiau. Kam nuo to geriau?

Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (ELTA nuotr.)

Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (ELTA nuotr.)

Duoklė elektrinei

Naujajai Vyriausybei paskutinėmis 2012 metų dienomis operatyviai sumažinus remiamos elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, šiek tiek sumažėjo ir VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga – red. past.) mokestis, todėl šiemet Lietuvos gyventojai už elektrą mokės maždaug 1,5 cento už kilovatvalandę mažiau, negu buvo skaičiuota spalį, bet maždaug 4 centais daugiau negu pernai.

Keliais centais padidėjusi elektros energijos kaina turės įtakos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai įmonei. Kaip „Balsas.lt savaitei“ sakė nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė, svarbiausia, kad šiuos pokyčius lėmė ne rinka, o duoklė Lietuvos elektrinei.

REKLAMA

„Didelę elektros energijos kainos dalį sudaro mokesčiai, būtent VIAP mokestis, kurį mokame už tai, kad elektra būtų tiekiama nenutrūkstamai. Šis mokestis susijęs su Lietuvos elektrine, į kurią buvo labai daug investuota ir dabar reikia kaip nors palaikyti jos gyvybę. Tai nėra rinkos kaina, tai – netiesioginis įmonės subsidijavimas. Todėl valdžia savo darže turėtų paieškoti daugiau rezervų, kad elektros kaina vartotojams būtų sumažinta“, – kalbėjo ekspertė.

Valdžia ir sumažino. Nusprendė nurėžti brangią elektrą gaminančiai Lietuvos elektrinei, kuriai tenka didžioji VIAP dalis, trečdalį kvotos, būtinos elektros energijos saugumui užtikrinti ir vietoj planuotų maždaug 1,5 TWh (teravatvalandžių) paliko 0,9 TWh. Dėl to šių metų VIAP biudžetas sumažėjo maždaug 100 mln. litų.

Vis dėlto, net sumažinus kvotą, VIAP šiemet yra beveik 2,34 ct/kWh didesnis negu 2012-aisiais, todėl Lietuvos gyventojų sąskaitos ūgtelės vidutiniškai 4,5 lito per mėnesį.

Maitinamų per VIAP daugės?

Dar prieš kelis mėnesius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė aiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl reikia didinti VIAP biudžetą, yra per metus išaugusios gamtinių dujų kainos. Esą dėl to padidėjo „Lietuvos energijos“ ir termofikacinių elektrinių VIAP biudžeto dalis. Kita priežastis – padaugėjo atsinaujinančius išteklius naudojančių gamintojų, kuriems irgi šis tas nubyra iš VIAP krepšelio.

Ūkio ministerijos atstovai aiškino, kad šimtai milijonų litų, kuriuos į VIAP biudžetą sunešame mes visi, reikalingi, kad „Lietuva išsaugotų minimalius vietinius elektros energijos generavimo resursus“ bei remtų žaliąją elektros energiją, kuri yra nekonkurencinga, nes jos supirkimo tarifas esąs apie 30 ct/kWh, o importuojamos elektros kaina rinkoje – apie 16–18 ct/kWh.

REKLAMA

Tą skylę, kilsterėdamas kainą visiems vartotojams, ir užkemša VIAP mokestis. Jo pinigais remiamos ir termofikacinės elektrinės, jie gali būti naudojami elektros energetikos sistemų rezervui, dalis VIAP lėšų skiriama atsinaujinančių išteklių elektrinėms prie elektros tinklų prijungti ir kitoms reikmėms, kurios numatytos Elektros energetikos įstatyme. Žinoma, pinigai gali būti skiriami ir strateginiams Lietuvos energetikos objektams finansuoti.

Dar neseniai VKEKK vadovė D. Korsakaitė prognozavo, kad lėšų „NordBalt“ kabeliui tiesti reikės mažiau, bet išaugs atsinaujinančios energijos subsidijų poreikis. Ji teigė, kad gali būti priimtas sprendimas VIAP lėšomis finansuoti „LitPolLink“ linijos tiesimą ir net Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.

Nesunku atspėti, kad ateityje VIAP biudžetas turės dar labiau didėti, o į elektros kilovatvalandės kainą bus įtraukta vis daugiau papildomų centų.

Pavyzdžiui, pernai VIAP biudžetas buvo per 723 mln. litų, o šiemet apkarpius kvotą į jį turėtų prikapsėti daugiau kaip 863 mln. litų.

„Elektros jungtys ir kiti projektai reikalingi Lietuvai. Taip pat reikia pinigų darbams, susijusiems su elektros perdavimo linijų į Lenkiją, tiesimu. Dalis jų tikriausiai bus įskaičiuota į savikainą, bet tie projektai Lietuvai reikalingi“, – linkęs pritarti tokiems sprendimams energetikos ekspertas akademikas Jurgis Vilemas.

Naujajam premjerui užkliuvo  

Besimaitinančių iš VIAP katilo apetitai ir milijonų litų skirstymo tvarka ypač užkliuvo naujajai valdžiai, paskelbusiai, kad energetikos sektoriaus padėtis ją ypač nuvylė. „Nesitikėjau, kad rasime tokią prastą energetikos sektoriaus padėtį. Tikrai bus atliktas auditas“, – vos tapęs premjeru pareiškė Algirdas Butkevičius. Didžiausios bėdos siejamos būtent su VIAP lėšų surinkimu ir tvarkymu.

REKLAMA

Svarstydamas, „ar šalies elektros vartotojai būtų galėję išvengti elektros brangimo, jei lėšos būtų buvusios paskirstytos kita tvarka“, premjeras tvirtino, kad per du mėnesius bus peržiūrėta visa nepriklausomos energetikos strategija ir parengti siūlymai, ką ir kaip keisti.

Atrodo, kad nenumaldomai augantis VIAP lėšomis besinaudojančiųjų apetitas užkliuvo ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. Duodama interviu vienam savaitraščiui ji pareiškė, kad ant vartotojų pečių užkrauta pernelyg didelė našta.

„Manau, su VIAP perlenkta: mėginama energetikos sektorių finansuoti ne iš biudžeto, o iš vartotojų kišenės. Reikia ieškoti optimalaus varianto: ką gali ant savo pečių atlaikyti valstybės biudžetas, ką visos energetinės grandys, o ką vartotojas“, – sakė ji.

Anot šalies vadovės, „negalima užkrauti visos energetikos, o kartu ir visos šalies išlaidų ant vartotojų pečių“.

Tvarkos nebuvo ir nėra

VIAP mokestis anaiptol nėra naujas. Kai kurie energetikos ekspertai jį jau pavadino akcizu. Šį mokestį moka visi vartotojai, išskyrus termofikacines elektrines, kurios pasigamintą elektros energiją naudoja savo reikmėms. Tik iki šiol apie jį nedaug kas susimąstydavo, nes elektros sąskaitose atskira eilute, skirtingai negu akcizas ar pridėtinės vertės mokestis, jis nebuvo išskiriamas.

„Su VIAP yra netvarka. Ir niekada nebuvo tvarkos. Reikia, kad Vyriausybė patvirtintų, kam galima naudoti VIAP, nes dabar kas tik nori, tas ir naudoja. A. Butkevičius pirmas pamatė, kad ten netvarka, tačiau jis palietė tik mažą dalelę. Tai labai dideli pinigai, būtina peržiūrėti, kam jie naudojami. Aš konkrečių skaičių nežinau, bet žinau, kad tvarkos ten nėra“, – nesirinkdamas žodžių „Balsas.lt savaitei“ sakė buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės generalinis direktorius Pranas Noreika.

REKLAMA

Jam pritarė ir Lietuvos energetikos ekspertas akademikas J. Vilemas. Nors VKEKK atstovai „Balsas.lt savaitei“ tvirtino, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nėra finansuojamas VIAP lėšomis, jis teigė manąs kitaip. „Valdžia nesakė, bet prašvilpė nemažai pinigų VAE reikalams. Jau išleista apie 0,5 mlrd. litų. Tie pinigai irgi eina iš VIAP. Aiškinama, kad VIAP skiriamas atsinaujinantiems šaltiniams, Elektrėnams, termofikacinėms elektrinėms, bet neparodoma, kiek išleista VAE – visokioms pasakoms ir propagandai pūsti. Prašvilpta labai daug pinigų, visi jie yra iš VIAP, nes VAE projektas kol kas visiškai neuždirba pinigų“, – sakė J. Vilemas.

Neįmanoma neprisiminti audringas diskusijas sukėlusios VAE projekto viešinimo kampanijos, kurios vaizdo klipai praėjusią vasarą užplūdo televizijas. Tie patys, kuriuose žurnalistas Algimantas Čekuolis artėjant referendumui dėl VAE reikalingumo visiems aiškino, kaip gerai, kad bus statoma nauja atominė elektrinė.

Anot VAE generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, 2012 metais VAE projekto viešinimui buvo numatyta skirti apie 3 mln. litų, kurie, kaip ir kiti VAE parengiamieji darbai, finansuojami bendrovės lėšomis. Todėl nori nenori imi svarstyti, ar tikrai už VAE mes bent kol kas nemokame? Juk bendrovė jokio produkto, kurį galėtų parduoti ir iš jo uždirbti, kol kas nekuria, o juodu ant balto parašyta, kad VIAP pinigai gali būti skiriami „Nacionalinėje energetikos strategijoje numatomiems Lietuvai svarbiems objektams finansuoti“.

Lietuvos gyventojams tarus „ne“, naujoji valdžia žada per kelis artimiausius mėnesius apsispręsti, kaip vykdyti tautos valią. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, net nelaukdama referendumo rezultatų, jau buvo numačiusi, kad nuo 2013-ųjų VIAP bus galima naudoti ir planuojamai statyti VAE. Vadinasi, visi kaip vienas mokėtume už tai, ko neprašėme ir net nenorime turėti. Ko gero, dar keliais centais brangiau…

REKLAMA

Naujoji valdžia į ankstesniosios daržą mestelėjo dar vieną akmenį – dėl naujosios VIAP teikimo bei administravimo tvarkos, kurią 2012-iesiems persiritus į antrą pusę patvirtino A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ir kuri turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio 1 dienos. Premjeras A. Butkevičius 2012 metų pabaigoje duodamas interviu vienam dienraščiui neatmetė, kad VIAP pinigai galėjo būti pervedami į užsienį. Taip pat neatmetama, kad senosios valdžios patvirtintoje VIAP lėšų tvarkymo metodikoje gali būti nusikalstamos veiklos pėdsakų. „Pavyzdžiui, VIAP pinigai, kurie turėjo būti pradėti rinkti nuo sausio 1 dienos, turėjo keliauti į kai kurių privačių ūkio subjektų sąskaitas užsienyje. 750 mln. litų iš pradžių buvo laikoma „Litgrid“, paskui perduoti kitai bendrovei, kurios įstatinis kapitalas yra 10 tūkst. litų“, – sakė A. Butkevičius. Premjeras pridūrė, kad tikroji padėtis paaiškės tik pasibaigus tyrimui. Jeigu Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pernai patvirtinti VIAP lėšų surinkimo tvarkos pakeitimai būtų įsigalioję, tikėtina, kad pinigų surinkimas būtų patikėtas Rusijos kapitalo bendrovei „Inter RAO Lietuva“, Latvijos „Elektrum Lietuva“ ir Estijos „Enefit“. A. Butkevičiaus Vyriausybė gruodį atšaukė šią tvarką ir pavedė VIAP tvarkyti įmonei „Baltpool“.

Tiesa, dar pernai spalį buvo suabejota, ar tuometis VIAP administratorius „Litgrid“ visas lėšas panaudojo pagal paskirtį. VKEKK vadovė D. Korsakaitė posėdyje išsakytas Šilumos tiekėjų asociacijos atstovų abejones tuomet pavadino rimtais kaltinimais ir sakė, kad planuojama pakartotinai peržiūrėti „Litgrid“ mokėjimus.

REKLAMA

Elektrėnams reikia nedaug

Nepriklausomos ekspertės R. Vainienės teigimu, Lietuvos elektrinė – tai specialiųjų tarnybų tyrimo objektas, nes tas investicinis projektas ekonomiškai buvo nepagrįstas, neracionalus, neargumentuotas ir investuotos milžiniškos lėšos, kurios dabar turi atsipirkti.

„Todėl tas VIAP ir keliauja į Lietuvos elektrinę, kad atsipirktų, kad jie turėtų pajamų. Iš vartotojų surenka, jiems perduoda. Reikėjo būtinai daryti tokio projekto naudingumo analizę, tačiau pas mus tai dar nėra daroma, dažniausiai dominuoja politiniai sprendimai. Padaryta žala vartotojams, kas nors turėtų atstovauti jų interesams. Turėtų būti atliktas išorinis auditas. Galima samdyti net išorinius ekspertus, kad įvertintų šio sprendimo pagrįstumą, nes dabar jis labai brangiai kainuoja mums, vartotojams“, – savo požiūrį išsakė R. Vainienė.

Buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės vadovas P. Noreika „Balsas.lt savaitei“ tvirtino, kad yra kitaip.

„Naujajam, 9-ajam mūsų elektrinės blokui statyti prieš kelerius metus Europos Sąjunga skyrė negrąžinamą paramą (iš tarptautinio IAE uždarymo paramos fondo – red. past.). Kitą dalį pinigų skolinomės iš bankų 15–20 metų. VIAP pinigų šio bloko statybai nenaudojome, nes investicijoms jų negalima naudoti. Investuoti galima tik skolintus arba iš pelno gautus pinigus“, – aiškino P. Noreika.

Jo teigimu, naujasis blokas ypatingas tuo, kad naudoja trečdaliu mažiau kuro negu senieji blokai. Todėl elektrinė turi ne tik patikimą galios rezervą, bet ir modernų ekonomišką bloką, kurio gaminama elektra trečdaliu pigesnė už kitų blokų.

REKLAMA

Įdomiausia, kad VIAP mokesčio Elektrėnams reikia labai nedaug: elektros gamybos kvotos reikia tik jėgainės parengties režimui užtikrinti. P. Noreika priminė, kad ruošiantis išjungti IAE Europos Bendrija skyrė nemažai pinigų Lietuvos elektrinei modernizuoti, bei aiškino, kad ir senieji blokai, ir naujas 9-asis blokas bet kada gali pradėti dirbti ir užtikrinti elektros tiekimą Lietuvai.

„Pagrindinė Lietuvos elektrinės užduotis – užtikrinti nacionalinį mūsų šalies energetinį saugumą. Tam ji yra pasiruošusi. Pavyzdžiui, jei nutrūktų tiekimas iš Rusijos arba dėl linijų remonto nebūtų dujų. Užkūrėme blokus mazutu ir nekilo jokių rūpesčių dėl energijos tiekimo. Pernai, kai remontavo Smolensko ir kitas linijas, iš Rusijos negalėjome pirkti elektros, todėl Elektrėnų elektrinė net kelis mėnesius gamino brangią elektrą. Ši elektrinė paruošta ne nuolat gaminti elektrą, o užtikrinti nacionalinį saugumą, kai negalime iš kitur nusipirkti pigesnės elektros“,– sakė pašnekovas.

Jo teigimu, elektrinei išlaikyti, kad ji būtų pasirengusi šią užduotį vykdyti, reikia labai nedaug pinigų, nes ES lėšoms, sudariusioms apie pusę investicijų į naująjį bloką, netaikomi vadinamieji amortizaciniai atskaitymai. Kiti blokai gerokai senesni, todėl šie atskaitymai taip pat yra nedideli. „Reikia tik išlaikyti personalą, kurio labai nedaug, ir šildyti žiemą, kad viskas būtų parengta. Na, ir einamieji remontai. Susidarytų palyginti nedaug pinigų“, – pabrėžė P. Noreika.

„Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos elektrinė elektros negamina. Elektrėnams arba Kietaviškėms šildyti užkuriamas vienas mažą katiliukas. Tad jeigu turime iš kur pirkti pigiau, šimtą procentų importuokime. Jeigu galima nusipirkti pigios elektros, nereikia gaminti brangios“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė P. Noreika.

REKLAMA

Jeigu jau prabilome apie kvotas, pasak P. Noreikos, jos turi būti motyvuotos.

„Sako, jog „Litgrid“ dispečeriai apskaičiavo, kad jeigu bus remontuojamos linijos, galbūt negalėsime pigesnės elektros nusipirkti tiek, kiek mums reikia. Bet tada turi būti sutartis su Rusijos energetikais – kada remontuos, kiek, kada iš kur galėsime pirkti, o ne taip, kad gal reikės, o gal nereikės. Turi būti sutartys, kuriose turi būti matoma – kada galime nusipirkti, o kada negalime. Lygiai taip pat įvykus avarijai. Tam ir yra Elektrėnai, kad tokiais atvejais užtikrintų energijos tiekimą“, – aiškino pašnekovas. Ir pakartojo: „Jeigu reikės, įjungsime elektrinę ir naudosime tiek, kiek reikia. O jeigu nereikia – net nejungiame.“

TIK FAKTAI

Sumažinus remtinos elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei iki 0,9 TWh, VIAP kaina 2013 metais nuo 10,490 ct/kWh be PVM sumažėjo iki 9,377 ct/kWh be PVM. Tai 2,337 ct/kWh daugiau negu 2012 metais.

Sumažintas VIAP biudžetas 2013 metais viršija 863 mln. litų. Beveik pusė – per 412 mln. litų –atiteks bendrovės „Lietuvos energija“ padaliniui Lietuvos elektrinei (gamybai ir rezervui).

Sumažinus VIAP, vienos kWh kaina gyventojams, mokantiems pagal standartinį vienos laiko zonos tarifą, 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, pabrango 1,8 ct mažiau – nuo 46 ct/kWh iki 50,1 ct/kWh.  

VIAP augimas 2007–2013 metais (VKEKK duomenys)

VIAP kaina (nuotr. Gamintojo)

VIAP kaina (nuotr. Gamintojo)

Holdas
2013-01-17 11:15:07
Elektros biznis - paklausus, todel kad ir kaip jis bus deliojamas ar kieno rankose kontroliuojamas, taciau nuo to bus blogiau tik mums visiems - savo sunkiai uzdirbtus pinigus teks vel isleisti didesnems saskaitoms. Zodziu, Lietuvisku biznieriu - politikieriu triukai tesiasi ir niekas cia nesikeicia;
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Chasan 2013-01-17 11:46:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prasidejo dar viena kova del milijardu, kurie visiems reikalingi, todel cia ir diskutuojame. Nors kam idomios tos musu kalbos???   ATSAKYTI
XXX 2013-01-17 11:44:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kada pagaliau ateis diena, kai mokesime maziau uz elektra, dujas, vandeni??? Nes kol kas girdeti, kad tik uz viska mokesime tik daugiau, daugiau, ir daugiau... Susidaro ispudis, kad visi gyvename tiktai del to, kad dirbtume ir apmoketume butiniausias saskaitas:(   ATSAKYTI
Vilnius 2013-01-17 11:43:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O kas siandien atsakingas uz electro bizni? Kokie dabar oligarchai ar rusu stoguojami veikejai tarpininkauja parduodami musu elektra? Is anksto dekoju uz info.   ATSAKYTI
Holdas 2013-01-17 11:15:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Elektros biznis - paklausus, todel kad ir kaip jis bus deliojamas ar kieno rankose kontroliuojamas, taciau nuo to bus blogiau tik mums visiems - savo sunkiai uzdirbtus pinigus teks vel isleisti didesnems saskaitoms. Zodziu, Lietuvisku biznieriu - politikieriu triukai tesiasi ir niekas cia nesikeicia;   ATSAKYTI

Top Video

32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
DABAR RODOMA
Paprasta diena Rusijoje: namuose vaizdas privertė aiktelėti
REKLAMA
Petro Cvirkos paminklas (nuotr. Fotobankas/Vygintas Skaraitis)
Rašytojas Petras Cvirka tautos atmintyje siejasi su kultūra, politiniai ginčai dėl jo paminklo nenaudingi kultūros sričiai, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas ...
Prekybos centras (nuotr. stop kadras)
Valdančiųjų siūlomas mokestis prekybininkams nuguls ant eilinių gyventojų pečių – skelbia prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai. Esą įvedus mokestį, brangs ...
Jaroslavas Narkevičius (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad koncentruosis į darbus ir trauktis iš posto neketina.  „Yra ir kitų asmenų, kurie mato mano darbus. Visų nuomonė ...
Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Rusijos internautai ketvirtadienį skelbė internete lėktuvą vaizduojančius jaustukus ir piktus komentarus, kai žurnalistai ir televizijos žvaigždės neklausinėjo ministro ...
Manoma, kad BMW vairuotojas galėjo būti neblaivus. Kad ir kaip būtų keista, bet neblaivus buvo ir ekskavatoriaus, į kurį trenkėsi BMW, vairuotojas. / „Rinkos aikštės“ TV stop kadras
Kiekvieną dieną vartojami vaistai nuo depresijos, nedarbingumas ir lėtai slenkančios dienos – tokia šiuo metu yra Nerijaus, kurio vairuojamas BMW dar liepos 13-ąją Kėdainių ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
DABAR RODOMA
Paprasta diena Rusijoje: namuose vaizdas privertė aiktelėti
Pakaunėje – gyventojų ir darbininkų konfliktas: prireikė net medikų
DABAR RODOMA
Pakaunėje – gyventojų ir darbininkų konfliktas: prireikė net medikų
DABAR RODOMA
Streikas dėl algų Vilniaus universitete: štai sumos, kurias uždirba jo darbuotojai
DABAR RODOMA
Kolegos prabilo apie Panevėžyje nukritusį ir žuvusį kolegą
DABAR RODOMA
Prekybininkai apie naują mokestį – jis atsisuks kitu galu
DABAR RODOMA
Tėvai nemokamu vaikų maitinimu džiaugiasi, tik įžvelgia dar vieną problemą
DABAR RODOMA
Apžvalgininkas apie Seimo kartelės mažinimą: bus dar daugiau „balagano“
DABAR RODOMA
Medikai įspėja išsigandusius studentus, kaip saugotis užkrato
DABAR RODOMA
Literatūros ekspertas Šileris pasakė, kas lemia prastesnius moksleivių gebėjimus
DABAR RODOMA
Kraupi nelaimė Panevėžyje: žuvo nuo pastolių nukritęs statybininkas
DABAR RODOMA
Genialus pareigūno triukas padėjo akimirksniu apmauti ir rasti įtariamąjį
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų