Ar Vytautas Landsbergis gali būti pripažintas valstybės vadovu? Zingeris – to planuose nėra

Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas. Ar Seime gali būti keliamas klausimas V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą?

Rezoliucijos dokumente pabrėžiama 1991 m. sausio 13-osios reikšmė bei svarba Lietuvos istorijai. Tekste trumpai minimas ir profesorius V. Landsbergis kaip tuometinis vadovas.

„Lietuvos respublikos Seimas, {...} primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis {...} vertindamas Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – reikšmę šalies ir pasaulio istorijai, {...} neabejoja, kad tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena“, – rašoma rezoliucijos tekste.

Rezoliucijos iniciatorius Zingeris: kitų žingsnių Seime nėra numatyta

Rezoliucijos projektą įregistravęs konservatorius E. Zingeris teigė, kad tai yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui. Pasak jo, kol kas Seime nėra jokių ketinimų V. Landsbergiui pripažinti valstybės vadovo statuso.

„Ta viena eilutė apie V. Landsbergį yra tik 5 proc. visos rezoliucijos. Joje kalbama apie teisėjų, kurie yra persekiojami Rusijos Federacijos, gynimą. Tai padėka Skandinavijos šalims ir Amerikai, kuri tuo metu mus gynė. Labai daug punktų ten ir vienas iš jų – tai yra konstatavimas, kad tada Lietuvos vadovu, Aukščiausiu Lietuvos pareigūnu buvo V. Landsbergis.

Kitų žingsnių Seime kol kas nėra numatyta. Tai yra istorijos įvertinimas, kurioje profesorius V. Landsbergis užėmė savo vietą, kaip ir prieš tai buvusiame Sąjūdyje, kurio vadovais buvo. Tiek Sąjūdžio, tiek Atkuriamojo Seimo vadovu buvo profesorius V. Landsbergis, kuris tuo metu vadovavo mūsų kovai už nepriklausomybė. Kaip atsakas, tuo metu atėjo viso pasaulio pripažinimas, įvertinus mūsų kovą. Ta kova buvo visų žmonių“, – sakė E. Zingeris.

REKLAMA

Pasak E. Zingerio, Seime nėra jokių planų rengti įstatymų dokumentas, kurie V. Landsbergiui suteiktų valstybės vadovo statuso. Tačiau jis neatmetė, jei kada nors gyvenime profesorius būtų taip įvertintas – tai būtų Lietuvos istorijos įvertinimas.

„Aš tuo metu buvau jo bendražygis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Mačiau jo sėkmingą vadovavimą Lietuvai. Tuo metu jis buvo Lietuvos vadovas – tai faktas. Tai buvo mano akyse. Mano nuomone, tuo metu jis vadovavo ne tik Lietuvos išsivaduojamajam judėjimui, kaip buvęs sąjūdžio lyderis, bet ir buvo faktinis Lietuvos vadovas.

Tokia yra mano nuomonė. Aš kito dokumento šiuo metu neruošiu ir, kiek žinau, niekas iš mūsų Seime tokio dokumento neruošia. Jo nėra jokiuose ateities planuose.

Mano nuomone, šiam žmogui jau yra pakankamai metų, pakankamai ligotas. Jeigu ateityje jis būtų taip įvertintas – aš nematyčiau jokios žalos Lietuvai, o Lietuvos istorijos įvertinimą tokį, kokia ji buvo tuo metu“, – sakė E. Zingeris.

Rezoliucijos iniciatorius teigė, kad labai gerai, jog žmonės diskutuoja dėl jos, nes artėjant Sausio 13-ajai tai suaktyvins visuomenės istorinius prisiminimus.

E. Zingeris mano, kad rezoliucija „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ Seime turėtų būti svarstoma ateinantį antradienį. Jis teigia, jog  būtų keista, kad Seimas atmestų ją ir nepagerbtų Sausio 13-osios aukų ir istorinio atminimo.

Nors Seimo rezoliucija nėra norminis teisės aktas, jas politikai dažniausiai naudoja siekdami išreikšti Seimo narių požiūrį vienu ar kitu visuomenei svarbiu klausimu, taip pabrėžiant jo svarbą.

Patinka ne visiems

E. Zingerio Laisvės gynėjų rezoliucijos projektas vos pasirodęs iš karto susilaukė ir neigiamų reakcijų.

REKLAMA

Buvęs Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialiniuose tinkluose rezoliuciją vadina paprasčiausiu bandymu V. Landsbergį paversti valstybės vadovu, nors šis niekada nebuvo išrinktas prezidentu.

„Pamirštama, kad Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai yra pasakęs, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“.

Neabejoju, kad toks valdančiųjų sprendimas mums visiems svarbią Sausio 13 skandins ne tik konservatorių privatizuotų neužmirštuolių jūroje, bet ir bandymuose eilinį kartą įgyvendinti V. Landsbergio svajonę bei konservatorių savęs iškėlimą aukščiau visų, drauge privatizuojant patriotų ir laisvės kovotojų sąvoką, užgožiant žuvusiųjų, su ginklais Seimo rūmuose užsibarikadavusių vyrų ir moterų, rankomis ir širdimis svarbiausius valstybės objektus apjuosusius atminimą ir padėką jiems, neskirstant jų pagal politines pažiūras”, – rašo R. Karbauskis.

Panašūs svarstymai vyko ir anksčiau

Apie valstybės vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui buvo kalbėta ir anksčiau. Paskutinį kartą siūlymas buvo pateiktas 2017 m., tačiau Seimo toks projektas taip ir nepasiekė.

Prieš kone ketverius metus idėją iškėlė buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ją palaikė ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis. 

Sausio 13 d. šiemet skelbti nedarbo diena taip pat buvo siūloma ir anksčiau. Projektą šią dieną paskelbti nedarbo diena įrašant ją į Darbo kodeksą yra registravę konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys, vėliau panašų siūlymą teikė ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.

REKLAMA

Vyriausybė yra pritarusi siūlymui sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena.

Sausio 13-ąją pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.


Rašyti komentarą...
A
Algis
2021-01-07 15:37:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nėra bjauriau kaip vėl ištraukia iš stalčiaus tuos siūlymus, suteikti valstybės vadovo vardą Landsbergiui. Kiek kartų bandė, tikiuosi ir dabar nepavyks.Ir dar pasiūlė turistas Zingeris kuris seime niekad nedirba, o tik keliauja po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigus.
Atsakyti
-22

P
Prane
2021-01-07 15:30:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koks jis salies vadovas, nors labai norisi. Puikybes istroskes zmogus. O gal suteikim karaliaus varda, kai graziai skambetu Didysis Karalius Vytautas
Atsakyti
-22

P
Pilietiskas pilietis
2021-01-07 15:25:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Zydas politinis lavonas jau nebezino ka peza
Atsakyti
-19

SKAITYTI KOMENTARUS (204)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų