REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Greitai plintanti koronaviruso atmaina praėjusią savaitę privertė Didžiąją Britaniją įvesti karantiną Londone ir visoje pietryčių Anglijoje. Buvo atšauktas anksčiau suplanuotas kalėdinis „langas“ visoje Didžiojoje Britanijoje, o daugelis Europos šalių atšaukė susisiekimą su nerimą keliančia naujieną paskelbusiais britais.

Greitai plintanti koronaviruso atmaina praėjusią savaitę privertė Didžiąją Britaniją įvesti karantiną Londone ir visoje pietryčių Anglijoje. Buvo atšauktas anksčiau suplanuotas kalėdinis „langas“ visoje Didžiojoje Britanijoje, o daugelis Europos šalių atšaukė susisiekimą su nerimą keliančia naujieną paskelbusiais britais.

REKLAMA

Mokslo taryba, kuri konsultuoja Didžiosios Britanijos valdžią koronaviruso klausimais, „beveik užtikrintai“ pareiškė, kad naujoji atmaina lengviau persiduoda nuo žmogaus žmogui negu ankstesnioji. Buvo įvardinta, kad skirtumas siekia net 70 proc.

Kol kas apie naująją atmainą nėra daug žinoma, nes su šiuo koronavirusu nebuvo atlikta išsamių tyrimų, rašoma BBC.

Kodėl šios naujos atmainos yra baiminamasi?

Mokslininkų dėmesį traukia trijų faktorių atsiradimas:

– Virusas greitai perima kitų to paties viruso atmainų „veikimo zoną“;

– Viruso mutacijos vyksta svarbiausiose jo dalyse;

– Kai kurios iš šių mutacijų laboratorinėmis sąlygomis pademonstravo daug geresnes galimybes paveikti ląsteles.

REKLAMA
REKLAMA

Vertinant pagal šiuos kriterijus, mokslininkai mano, kad ši viruso atmaina gali daug paprasčiau plisti tarp žmonių. Tiesa, absoliučiai tvirtų faktų tam dar kol kas nėra, pažymima BBC.

REKLAMA

Viena iš hipotezių: naujoji atmaina labiau plinta tik dėl to, kad „atsiduria reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje“. Pavyzdžiui, Londone, kur dar visai neseniai galiojo nuosaikesni, antrojo lygio, ribojimai.

Paties aukščiausio lygio ribojimų įvedimas yra aiškinamas tuo, kad siekiama apriboti būtent šio naujojo viruso atmainos plitimą. 

„Reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Tačiau ar mes lauksime savaites, o gal ir mėnesius? Tikėtina, kad ne, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes“, – BBC paaiškino Didžiosios Britanijos Covid-19 genomo konsorciumo atstovas, profesorius Nickas Lomanas. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip sparčiai jis plinta?

Pirmą sykį naujoji koronaviruso atmaina buvo aptikta rugsėjį. Jau rugsėjį apie 25 proc. visų užsikrėtusiųjų Londone sirgo būtent šia viruso atmaina. Gruodžio viduryje jų jau buvo daugiau nei 65 proc.

Tyrimai laboratorinėmis sąlygomis taip pat parodė, kad ši viruso atmaina pradeda dominuoti prieš kitus Covid-19 koronavirusus. 

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad naujoji atmaina gali būti 70 proc. užkrečiamesnė, o tai reiškia, kad  reprodukcijos indeksas (kuris parodo, ar užkrėtimų skaičius auga, ar mažėja) gali padidėti net 0,4 balo. 

Imperatoriškojo koledžo Londone profesorius Erikas Voltzas praėjusią savaitę taip pat užsiminė apie 70 proc. Spaudos konferencijos metu jis aiškino: „Kol kas dar gerokai per anksti daryti išvadas… tačiau iš to, ką mes dabar matome, jis plinta labai greitai, gerokai greičiau, todėl labai svarbu toliau jį stebėti“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maža to, nėra tvirtų įrodymų, kad šis virusas iš tiesų yra užkrečiamesnis už ankstesniąją savo paties atmainą. „Tų duomenų, kuriuos turime atviroje prieigoje, visiškai neužtenka tam, kad galėtume pateikti aiškią ir tvirtą išvadą, kad viruso užkrečiamumas išaugo“, – BBC pasakojo Notingamo universiteto virusologas, profesorius Jonathanas Ballas. 

Kiek šis virusas yra išplitęs?

Šiuo metu yra manoma, kad ši viruso atmaina galėjo atsirasti pacientui Didžiojoje Britanijoje, arba buvo „įvežtas“ iš kitos šalies, kur koronaviruso mutacijos nėra nuodugniai stebimos. 

Virusas buvo aptiktas visoje Didžiojoje Britanijoje, išskyrus Šiaurės Airijos teritoriją, o didžiausia jo koncentracija yra Londone. Pastebima, kad kituose šalies regionuose jis „nelabai prigijo“. 

REKLAMA

Naujoji atmaina taip pat buvo aptikta pas pacientus Danijoje, Australijoje ir Nyderlanduose. 

Ar koronaviruso mutacijos pasitaikė anksčiau?

Koronavirusas, pirmą sykį pastebėtas Kinijos Uhano mieste jau nėra tas, kuris dabar aptinkamas visame pasaulyje. Mutavusi koronaviruso atmaina D614G atsirado Europoje vasario mėnesį, ir iš čia išplito po visą pasaulį. 

Kita atmaina, A222V, išplito po Europą kartu su atostogavusiais Ispanijoje šią vasarą. 

Kaip atsirado atsirado šis virusas?

Ši atmaina pasižymi tuo, kad turi netikėtai daug mutacijų. Labiausiai tikėtina priežastis, kad jis atsirado pas pacientą su nusilpusia imunine sistema. Vietoje to, kad kovotų su virusu, to žmogaus organizmas tapo tam tikra „tinkama terpe“ koronaviruso mutacijai.

REKLAMA

Mokslininkai pažymi, kad laboratorinėmis sąlygomis šis virusas plinta dukart sparčiau už pirmtaką. Pirminiai tyrimai parodė, kad jo sudėtyje pastebėti net 17 svarbių pakitimų, kurie leidžia virusui lengviau „prisikabinti“ prie ląstelių.

Pokyčiai taip pat galimai lemia tai, kad pacientus bus sunkiau gydyti persirgusių Covid-19 infekcija žmonių kraujo perpylimu.

Kol kas nėra jokių įrodymų, kad ši viruso atmaina keičia mirtingumo rodiklius. Tačiau jau vien pats faktas, kad sergančiųjų yra daugiau, gali kelti problemų ligoninėse. Jeigu naujasis virusas yra perduodamas lengviau, tai prireiks daugiau vietų ir taip perpildytose ligoninėse. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gera žinia – mokslininkai praktiškai 100 proc. užtikrinti, kad šiuo metu įregistruotos vakcinos nuo koronaviruso bent jau artimiausiu metu užtikrins efektyvų veikimą net ir su šia nauja atmaina. 

Tiesa, mokslininkai perspėja, kad „jeigu pramiegosim dar eilę mutacijų, tai galime pradėti nerimauti“. „Šis virusas potencialiai nukreiptas į tai, kad apeitų vakcinos sukuriamas apsaugas. Jis jau ėmėsi pirmųjų žingsnių link to“, – tvirtino  Kembridžo universiteto mokslininkas Ravi Gupta.

Blogiausias variantas – virusas mutuoja taip stipriai, kad vakcina tampa neveiksni, o Covid-19 ir toliau geba užkrėsti žmones. Galimai būtent to ir baiminasi įvairių šalių valdžios atstovai, kurie ėmėsi Didžiosios Britanijos „izoliacijos“. 

Lietuvoje sparčiai auga ne tik mirčių nuo Covid-19, bet ir taip vadinamų „perteklinių mirčių“ skaičius, rodo naujausi statistiniai duomenys. Lapkritį, negalutiniais duomenimis, mirčių skaičius, lyginant su 2018-2019 metais, Lietuvoje išaugo daugiau nei 30 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų