Studijuoti mokytojo profesiją skatina gera stipendija, bet to neužtenka

Lietuvoje populiarėja mokytojo profesija. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką šiemet dvigubai daugiau nei pernai. Tokį išaugusį susidomėjimą, anot švietimo bendruomenės, labiausiai nulėmė pinigai. Mat, šiemet pedagogikos pirmakursiai pirmą kartą gaus net 300-us eurų siekiančias mėnesines stipendijas. Tiesa, specialistai perspėja, kad tokių išmokų nepakanka. Esą studentą reikia ne tik pritraukti į aukštąją mokyklą, bet ir po studijų įdarbinti mokykloje.

Vis dar tuščios Vilniaus universiteto auditorijos jau laukia studentų. Šiose Filosofijos fakulteto patalpose nuo rugsėjo vidurio mokytis pradės apie 200-ai būsimųjų pedagogų. Šiemet tiek universitetai, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija džiūgauja, kad susidomėjimas pedagogikos studijomis rekordinis, lyginant su praėjusiais metais išaugo 2 kartus. Norą tapti būsimaisiais mokytojais išreiškė 2 200 stojančiųjų, pusė jų tai padarė pirmuoju pageidavimu.

„Profesija mokytojo ji kelia pasitenkinimą, ji yra gera, ji įdomi. Bendravimas su vaikais yra malonus. Vienareikšmiškai to nenuneigsi, taip buvo visada“, – sako Vilniaus universiteto studijų prorektorė Jolanta Aleknevičienė.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Studijuoti mokytojo profesiją skatina gera stipendija, bet sako, kad to neužtenka

„Daugiausiai stoja į pedagogikos studijas, ko mes ir siekiame. Jūs puikiai žinote apie mokytojų stygių, apie mokytojų vidutinį amžių ugdymo mokyklose“, – pasakoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Tiesa, už šios būsimųjų mokytojų statistikos slypi viena ypač motyvuojanti aplinkybė – pinigai. Šiemet valstybės finansuojamose vietose pedagogiką studijuojantys jaunuoliai gaus padidintas stipendijas.

REKLAMA

„Stipendija motyvuoja ir tų stipendijų skaičius yra ženklus beveik 850 stipendijų po 300 eurų kiekvieną mėnesį“, – teigia V. Razumas.

Tokie pinigai kiekvienam pedagogikos studentui yra milžiniški. Vidutinė skatinamoji stipendija Lietuvoje daugiau nei 3 kartus mažesnė, siekia 75 eurus per mėnesį.

„Tai yra vienas iš geresnių skatinimo būdų, kadangi finansai yra dažna priežastis dėl ko nesirenkama pedagogikos studijų ir apskritai daug, kas mato pedagogiką kaip ne visai perspektyvią specialybę tiek finansiškai, tiek apskritai“, – teigia 2-o kurso pedagogikos studentė Martyna Vilutytė.

„Kyla moksleivių motyvacija studijuoti šitoje srityje. Ir tos stipendijos, valstybės pastangos sudominti šiomis studijomis tikrai atsiperka“, – kalbėjo moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė.

Sudominimas tik pirmas žingsnis. Studentų atstovai ir švietimo ekspertai perspėja, kad tokios dosnios stipendijos neatsipirks, jei po studijų jaunieji mokytojai nenorės dirbti ugdymo įstaigose.

„Reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, nes statistika yra negailestinga. Mažiau negu 50 procentų pedagogikos studijas baigusių studentų nueina dirbti į mokyklas. Jeigu nebus ilgalaikės strategijos, kaip tuos būsimus absolventus įdarbinti, kaip paskatinti eiti į mokyklas, ypatingai regionų mokyklas, tai šis įrankis, šios stipendijos gali neturėti jokios ilgalaikės perspektyvos, bus tiesiog pinigų išmetimas į balą“, – sako studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

„Jaunimas stoja į pedagogiką, ją studijuoja, gauna stipendiją mokosi nemokamai, baigia studijas ir eina dirbti, kur nori. Jokio įpareigojimo nėra. Mes turėsime keistą niuansą. Išleidome nemažai pinigų, bet mokytojų ir toliau stigs ypatingai regionuose, Rokiškiai, Lazdijai, Kelmės, visur jų stigs“, – pasakoja žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Serafinas.

REKLAMA

Šią problemą galėtų išspręsti specialios sutartys, kurios įpareigotų jaunuolius už kurių mokslą iš savo kišenės moka valstybė, kelis metus dirbti mokykloje. Tiesa, apie tokią prievolę kol kas valdžia nekalba.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tikslams pasitarnavo ne tik stipendijos, bet ir skandalingasis matematikos egzaminas, kurio neišlaikė beveik trečdalis abiturientų. Kadangi jis privalomas stojant į valstybės finansuojamą vietą, dalis jaunuolių liko už aukštosios mokyklos borto, buvo priversti rinktis profesinio mokymo įstaigas.

„Tie kurie arba nepasirinko valstybinio matematikos brandos egzamino, arba jo neišlaikė, tai pozityvus dalykas. Nukreiptas tas srautas į profesinio mokymo sritį“, – pasakoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Pernai panašiu metu į profesines mokyklas buvo pakviesta beveik 15-a tūkstančių stojančiųjų. Šiemet šis skaičius išaugo iki 19-os.

„Mes matome metai iš metų, kad maždaug 2000-iai aukštųjų mokyklų absolventų kasmet stoja į profesines mokyklas, kad jų įgyta profesija nekažką. Jie girdi bendraamžių mintis, kad visai verta baigti amatą, o paskui dairytis aukštojo“, – teigia G. Serafinas.

Šiemet norinčiųjų studijuoti dešimtadaliu daugiau nei pernai, iš viso beveik 30 000 tūkstančių. Tiesa, kaip pasikeis realus studentų skaičius Lietuvoje kol kas prognozuoti sunku. Anot švietimo ekspertų, augimas gali būti mažesnis nei rodo preliminari statistika, nes ženkli dalis jaunuolių, kurie šiuo metu patys moka už mokslą, tiesiog mėgins perstoti, gauti valstybės finansuojamą vietą.


Rašyti komentarą...
S
Svajonė
2020-08-31 18:45:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
„Bendravimas su vaikais yra malonus.“ Cha cha cha!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų