Psichologai apie siūlomas vaiko priežiūros atostogų alternatyvas: tai gali atsisukti kitu galu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė siūlomas naujas vaiko priežiūros atostogų tvarkas. Iš dviejų siūlomų variantų visuomenei siūloma pasirinkti vieną. Šiais pokyčiais ministerija siekia mamas greičiau grąžinti į darbo rinką ir suteikti tėvams du mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ką apie siūlomą tvarką mano psichologai. 

Asociatyvi (nuotr. Shutterstock.com)

„Sodros“ duomenimis šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmokas gauna beveik 40 tūkst. gyventojų. Iš jų 30,1 tūkst. moterų ir 9,7 tūkst. vyrų. Kodėl Lietuvoje vyrai nenoriai eina vaiko priežiūros atostogų? Psichologė sako, kad negalima sakyti, kad dėl to kalti vien stereotipai. 

„Tam yra ne viena priežastis. Žinoma, vienas dalykas, kad yra tame stereotipo, nes neretai kai kuriose grupėse žmonių tėvelio išėjimas vaiko priežiūros atostogų laikomas gėdingu žingsniu. Bet iš kitos pusės yra tokių dalykų, kurie natūraliai fiziologiškai tai sudėlioja, pavyzdžiui, mama maitina, ir natūralu, kad tada jai dirbti yra sudėtingiau. Žinoma, konkrečiu atveju viskas nuo darbo pobūdžio priklauso, jei mama dirba iš namų, tai ir tėtis gali daugiau dalyvauti šeimos gyvenime. 

REKLAMA

Todėl nėra vienos priežasties, kodėl susiklosto taip, kad vaiko priežiūros atostogų dažniau eina mamos. Kaip ir nėra vieno modelio, kaip privalo būti“, – pastebi G. Ruzgė.

Psichologai įžvelgia ir pliusų, ir minusų

Psichologė G. Ruzgė mano, kad toks SADM siūlymas galėtų prisidėti prie lyčių stereotipų mažinimo, lyčių lygybės didinimo ir didesnio tėvų įtraukimo į šeimos gyvenimą.

„Kiek aš esu susipažinusi su šiais Vyriausybės planais, labiau matau ne liepimą tėvams eiti vaiko priežiūros atostogų, o paskatinimą, nes jei renkiesi prižiūrėti vaiką, šalia galimybės pabūti su vaiku, megzti ryšį gauni finansinę pagalbą iš valstybės. Jei vyras dėl kokių nors priežasčių nenori ar negali išeiti iš darbo šiam laikotarpiui, jis neprivalo to daryti“, – įžvalgomis dalijasi G. Ruzgė. 

Asociatyvi

Tiesa, psichologas Antanas Mockus visgi tokiuose Vyriausybės planuose įžvelgia šiokios tokios prievartos ir teigia, kad dar nežinia, ar toks žingsnis išspręs problemas, ar jas sukurs. 

„Tas skatinimas vaiko auginime dalyvauti ir tėčius yra tikrai sveikintinas. Bet kiek šie konkretūs sprendimai duos naudos – neaišku. Nes realiai, kaip tai atrodys, jei tėvai abu ims tuos du mėnesius vaiko gyvenimo pradžioje? Kaip suprantu, mama bus vaiko priežiūros atostogose, prižiūrės vaiką, tėtis pasiims tuos du mėnesius, gaus išmoką, bet realiai to vaiko neprižiūrės, tai taip irgi gali gautis. 

Todėl tėvus į vaikų auginimą reikia įtraukti, svarbu paraginti, bet čia tikriausiai yra problema, kaip tai yra daroma, kaip siekiama tai įgyvendinti. Yra labai daug dirbtinumo, trūksta pagrįstumo, atrodo, kad viskas mechaniškai daroma, biurokratiškai.

Nematau svarių argumentų, dėl ko būtent taip yra daroma. Pavyzdžiui, kodėl 2 mėnesiai, o ne vienas, ar 3 mėnesiai, ar daugiau. Visgi atrodo, jog ši priemonė turi turi prievartos elementų, kurios tikslas labiau skubotai įgyvendinti direktyvą nei iš esmės, sistemiškai ir kompleksiškai, spręsti šį klausimą. 

Todėl nežinia, ar čia yra sprendžiama problema, ar ji sukuriama. Dar labai daug klausimų kyla“, – pastebi A. Mockus. 

Siūlomas pokytis išjudins stereotipus

Pasak psichologės G. Ruzgės, toks siūlomas pokytis prisideda prie stereotipo, kad moters vieta namuose su vaikais, o vyro – darbe, mažinimo. O tai, pasak jos, yra sveikintina. 

„Mano galva, XXI amžiuje jau nebeturėtume sekti stereotipu, kad mama rūpinasi vaikais, tvarko namus ir dirba, o vyras uždirba pinigus. Visuomenėje, kurioje tokių stereotipų nėra, nebūtų reikalingas ir toks reguliavimas. 

Iš tiesų geriausia būtų, jei kiekviena šeima atrastų jų poreikius geriausiai atitinkantį modelį. Tačiau dabar neretai pasirinkimus nulemia požiūris, kad tik moters pareiga yra auginti vaikus ir rūpintis jais, todėl reguliavimas tampa atsvara. 

Iš kitos pusės, manau, kad labai svarbu, kad tiek visuomenėje, tiek valdžios institucijose, pasikeistų požiūris į vaiko auginimą apskritai – šiuo metu tai yra nuvertinama. Iš dalies todėl moterims ir tenka didesnis buities krūvis – juk per amžius moterys dažniau dirbdavo tuos darbus, kurie yra vertinami prasčiau, nors iš tiesų nėra prastesni. 

Mano manymu, vaiko auginimas yra vienas iš svarbiausių darbų, daug reikšmingesnis už nemažą dalį darbų, kuriuos siūlo darbo rinka. Tačiau kažkodėl tai vis dar yra vadinama „vaiko priežiūros atostogomis”, lyg auginantis vaiką žmogus eitų pailsėti nuo darbo“, – pastebi G. Ruzgė.

Asociatyvi

Greit pasikeitusi aplinka žalinga vaikui

Abu psichologai sutinka, kad pirmaisiais vaikelio gyvenimo metais yra labai svarbus stabilumas, todėl staigus prižiūrinčio asmens pasikeitimas gali turėti įtakos vaikui. Visgi, viena iš SADM siūlymo idėjų yra moteris į darbo rinką grąžinti anksčiau, kai vyras jam priklausančius du mėnesius vaiko priežiūros atostogų išnaudoja mamos atostogų pabaigoje, o tai lemtų staigų šalia vaiko esančio žmogaus pasikeitimą. 

„Vaikui gyvenimo pradžioje labai svarbu užmegzti stabilų ryšį su bent vienu žmogumi. Todėl jei tėvai keičiasi vietomis, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas reaguoja, kas tuo metu su juo vyksta. Tam tikrais momentais apsikeitimas gali būti lengvesnis arba sunkesnis. 

Galbūt verta pagalvoti ir apie pokyčius palaipsniui, nes vaikui gali būti nelengva, jei, pavyzdžiui, jis pripratęs visą laiką būti su mama, o ji staiga pradingsta didelei daliai dienos“, – pastebi G. Ruzgė. 

„Yra tokia saugaus prieraišumo teorija, kad turi būti vienas pagrindinis prieraišumo objektas, prie kurio vaikas rišasi. Ir taip jau yra, kad tas objektas dažniausiai yra mama, nes tai paskatina ir fiziologinės priežastys. Pavyzdžiui, mamos dažnai renkasi žindyti kūdikį. 

Dabar klausimas, kaip čia tie tėčiai atsiranda, kaip juos įtraukti. Ar tie du mėnesiai staigiai jiems įšokti bus naudingi, abejoju. O vaikui saugiau ir geriau, kad asmuo, prie kurio jis prisirišęs, nesikeistų. O jei ir pasikeistų, tai būtų gerai, kad ilgesniam laikui. 

Ar tėčiai gali būti objektas, prie kurio vaikas prisiriša, tai be abejo, kad gali. Nes tas žmogus, kuris rūpinasi vaiko poreikiais, ir gali tapti prieraišumo objektu“, – teigia A. Mockus.  

Asociatyvi

Psichologas A. Mockus taip pat pastebi, kad yra ir prieraišumo teorijos kritikų, kurie teigia, kad jos idėjų įgyvendinimas praktikoje tarsi pririša mamą prie vaiko ir dėl to ji išmetama iš darbo rinkos, į kurią vėliau gali būti pernelyg sunku sugrįžti.

Tačiau psichologas pastebi, kad ne visos moterys nori grįžti į darbą, kai kurios save atranda vaikų auginime, todėl, kaip sako A. Mockus, valdžia neturėtų dirbtinai versti moteris būtinai grįžti į darbo rinką.

„Tėvų, auginančių vaikus, situacijos, vertybės, poreikiai labai įvairūs ir  būčiau už tai, kad visgi patys tėvai pagal savo situaciją turėtų daugiau sprendimo laisvės nuspręsti kaip jiems geriausia auginti vaikus, kaip dalintis vaiko priežiūrą. O klausimas kaip įtraukti vyrą į vaiko priežiūrą iš tiesų sudėtingas, svarbus, gerai, kad šis klausimas judinamas“, – pastebi psichologas.

Sprendimas dėl vaiko priežiūros atostogų – vertybinis momentas

A. Mockus pastebi, kad sprendimas dėl vaiko priežiūros atostogų yra vertybinis šeimos sprendimas, todėl valdžia čia turėtų suteikti laisvės pasirinkimams. 

Asociatyvi

„Aš turiu tokių pažįstamų, kurie renkasi, kad metus ir vyras praleidžia su vaiku. Bet tai yra žmonės, kurie yra išsilavinę, kurie yra sąmoningi, kuriems ryšys su vaiku yra vertybė, kurių pajamos yra didesnės. 

Tai gal ir tame yra problema, kad dar nemažai daliai žmonių trūksta sąmoningumo, yra vertybiniai skirtumai. Kitas dalykas, kad jei tu gyveni skurde, arba nuo cento iki cento, nelabai tu ir galvoji apie tuos saugius prieraišumus, nežiūri to ryšio su vaiku svarbos, nes tu negali sau to leisti. Tai man toks ministerijos siekis atrodo bandymas išspręsti problemą, neišsprendus kitų problemų. 

Yra tokia Europos Sąjungos direktyva, joje yra vertybinės prielaidos, skatina tėvus įtraukti į vaiko auginimą, tas gražu. Bet aš čia įžvelgiu tarsi prievartą, dar visuomenėje tam neparuošta dirva, o jau reikės įgyvendinti. Manau, kad tai turėtų būti šeimos vertybinis sprendimas, kurio nereikia bandyti įstumti į rėmus“, – pastebi psichologas.  

Vaiko priežiūros atostogos – apmąstymų metas tėvams

G. Ruzgė teigia, kad vaiko priežiūros atostogos iš tiesų tėvams neretai tampa laiku, kai jie atranda naujų dalykų savyje, permąsto savo veiklą ir ieško naujų kelių.

„Išėjimas vaiko priežiūros atostogų, nepriklausomai, išeina mama ar tėtis, yra didelis pokytis, kurio akivaizdoje daug kas gali pasimatyti kitoje šviesoje. Pavyzdžiui, jeigu dirbai nemėgiamą darbą, išėjęs vaiko priežiūros atostogų gali suprasti, kad nebenori grįžti. Ir tikrai nesvarbu, ar vaiką prižiūri vyras ar moteris, bet jei jie nebuvo susiradę savo mėgiamos veiklos, jiems gali atrodyti gąsdinanti perspektyva grįžti į savo darbą. 

Būtent dėl to mamos, išėjusios vaiko priežiūros atostogų, neretai nebegrįžta į savo senus darbus, o, pavyzdžiui, sukuria savo verslus, eina mokytis ir panašiai. 

Be abejo, taip gali nutikti ir vyrui. 

Šią patirtį vertinčiau pozityviai, nes tai gali būti atradimų metas“, – pastebi G. Ruzgė. 

Asociatyvi

Psichologei antrina ir A. Mockus, kuris teigia, kad dažnai vaiko priežiūros atostogos tėvams tampa apmąstymų metu. 

„Dar Lietuvoje trūksta to raštingumo apie tėvystę. Yra tų programų, bandoma kažką judinti, bet vis tiek dar jaučiamas milžiniškas trūkumas. Bet tos šaknys ne tik čia, jos dar gilesnės. 

Pavyzdžiui, kad vyrai Lietuvoje neretai uždirba daugiau, nei moterys ir taip jau gaunasi, kad moterys lieka su vaikais.  Po to yra kultūrinis dalykas, kad ne visos moterys nori dirbti, jos nori būti su vaikais, džiaugiasi ilgomis atostogomis, džiaugiasi ta tėvyste, neretai ir pakeičia savo gyvenimo būdą, profesiją, neretai tas laikas su vaikais moteriai būna apmąstymų laikas, ką toliau veikti. 

Tikrai yra ta problema, kad jei moteris yra vaiko priežiūros atostogose, tai ji tarsi iškrenta iš darbo rinkos, bet turėtų būti pasirinkimas. Nes kai kurios moterys gali ir nenorėti grįžti į darbą, kai kurios moterys geriausiai jaučiasi namuose, rūpindamosis vaikais“, – priduria A. Mockus. 

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos gyventojams ir specialistams reiks pasirinkti ir įgyvendinti vieną iš dviejų alternatyvų – išmokos bus mokamos 18 arba 24 mėnesius.

REKLAMA

Trumpesnes atostogas pasirinkę tėvai gautų didesnę sumą vaiko priežiūros išmokų.

Pinigai

Pasirinkus pusantrų metų trukmės išmoką, 4 mėnesius (iš jų du neperleidžiamus – mamai, kitus du – tėčiui) būtų mokama išmoka, siekianti 78 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Likusius mėnesius – 60 proc.

Jeigu tėvai rinksis dvejų metų išmoką, tai 4 mėnesius (iš jų du neperleidžiamus – mamai, kitus du – tėčiui) būtų mokama išmoka, siekianti 78 proc. Tuomet kol vaikui sukaks vieneri – 45 proc. kompensuojamo uždarbio, o vėliau – tik 25 proc.

Palyginti su dabartine tvarka, antraisiais metais siūloma mokėti 6 proc. punktais mažesnę išmoką.

Pagal ministerijos skaičiavimus, imantiems pusantrų metų vaiko priežiūros atostogas visada labiau apsimokės, nes jie tiesiog gaus daugiau pinigų. Kita vertus, jie greičiau grįš į darbo rinką.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna beveik 40 tūkst. gyventojų. Iš jų 30,1 tūkst. moterų ir 9,7 tūkst. vyrų.


Rašyti komentarą...
M
Močiutė
2020-07-11 09:36:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man atrodo kad bet kokia kaina lygių galimybių propaguotojai nori panaikinti šeimos normalu gyvenimą, o mūsų valdžia kaip bestuburių gyvis šoka pagal jų dudele
Atsakyti
-1

N
Nuomonė
2020-07-11 09:59:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Grįžta komunizno propoguotojai, kai 1960 metais ,vaikas 3 mėnesių buvo numetamas į lopšelį, o bemaitindama motina plėšėsi tarp darbo ir kūdikio, nes į darbą privalėjo sugrįžti. Tėvo prievolė šiuo atveju ,tik priedanga .Siekiama panaikinti tradicinę šeimą ( kai tėvas yra šeimos galva ir jo funkcijos nesumenkėja kūdikio priežiūroje). Marksistai nupušo iki visiško degradavimo.
Atsakyti
0

V
Vio
2020-07-12 08:30:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
O jei tėvas turi verslo liūdijimą ar jam apmokės valstybė tėvystės atostogas?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų