Visi nuteistieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Prieš teismą stojo tik du buvę sovietų sąjungos karininkai Rusijos piliečiai – nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje suimtas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas. J. Meliui skirta 7 metų, o G. Ivanovui – 4 metų laisvės atėmimo bausmės.
Buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui teismas už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, buvusiam tuo metu Vilniuje dislokuotos divizijos vadui Vladimirui Uskopčikui – 14 metų laisvės atėmimo bausmę, KGB karininkui Michailui Golovatovui – 12 metų nelaisvės, 14 metų laisvės atėmimas skirtas ir tankų pulko vadui Nikolajui Astachovui.
Likusiems kaltinamiems asmenims skirtos bausmės nuo 4 iki 12 metų laisvės atėmimo, jas atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, o Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei paliko nenagrinėtu.
Paskyrė per švelnias bausmes?
Generalinės prokuratūros prokurorai, įvertinę Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutiko. Prokurorai mano, kad teismas paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei netinkamai išsprendė civilinį ieškinį, todėl 2019 m. balandžio 16 d. Generalinė prokuratūra nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Baudžiamąją bylą sudaro 801 tomas dokumentų, iš kurių 16 – sudaro kaltinamasis aktas. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 880 asmenų.
Rusijos Federacija yra pradėjusi neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant Sausio 13-osios bylą. 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos Federacija paraginta nutraukti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos teisėjų, prokurorų bei tyrėjų, dalyvavusių tiriant 1991 m. sausio mėn. įvykius, atžvilgiu.
2020 m. sausio 8 d. minėta byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
