Bedė pirštu į švietimo problemas: tai jau tapo nacionalinio saugumo klausimu

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

moksleivės (Tomas Urbelionis/Fotobankas)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoju Egidijumi Radzevičiumi aptarė sudėtingą padėtį švietimo srityje.

Pasigenda efektyvumo

Prezidentas švietimo sritį laiko prioritetine, tačiau atkreipia dėmesį, kad, nors finansavimas švietimui Lietuvoje auga, mokymosi pasiekimai šalyje negerėja.

„Vis dar trūksta strateginio planavimo, skirstant turimus išteklius ir įgyvendinant reformas, nukreiptas į moksleivių ir mokytojų kokybinius rezultatus“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja Sonata Šulcė.

Gitanas Nausėda

Diskutuojant dėl ilgalaikės švietimo strategijos, svarbu atsakyti į klausimus dėl švietimo sistemos efektyvumo, mano G. Nausėda.

„Ministerija turi plačiau ir efektyviau įgyvendinti antikorupcinės sistemos sukūrimą savo pavaldžiose institucijose, kurių dalis apsijungė į Nacionalinę švietimo agentūrą. Kaip matome iš atliktų auditų, tose institucijose dalis lėšų nepakankamai efektyviai naudojamos“, – prezidento mintis perdavė jo patarėja.

REKLAMA

Nacionalinio saugumo problema

Valstybės kontrolierius A. Dulkys pastebi, kad vis dar neįgyvendinta didelė dalis Valstybės kontrolės rekomendacijų, ir akcentuoja, kad problemos švietimo sektoriuje jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

„Mano nuomone, tai, kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengia vienos institucijos ribas – švietimo sistemoje susikaupusios bėdos išaugo iki nacionalinio saugumo problemų“, – teigė A. Dulkys.

Taip pat jis pažymi, kad Lietuva, nors ir skiria švietimui daugiau nei vidutiniškai EBPO šalys, mes negalime pasigirti net vidutiniškais rezultatais švietimo srityje ir mokytojų atlyginimų klausimu.

Arūnas Dulkys

„Deja, ugdymo rezultatai negerėja, nesiekiame net vidurkio. Mokytojų atlyginimų vidurkiai yra mažesni nei EBPO vidurkis. Ir matome, kad žmogaus ne tik protiškai neugdome, bet bandome jį žaloti ir fiziškai, ir psichologiškai“, – pridūrė A. Dulkys.

Valstybės kontrolieriaus manymu, esminė problema – kad Lietuvoje nesugebama į švietimą žiūrėti kompleksiškai ir vietoj to eskaluojamos pavienės problemos – mokytojų atlyginimai arba moksleivių pasiekimai.

„Galbūt švietimo sistema mums to ir neišugdė, kad mes nemokame į švietimą žiūrėti kompleksiškai. Mums patinka ištraukti vieną problemą ir tada jos gailėtis – visko mums gaila, bet mes tiesiog neimame ir nedarome, o daryti labai sunku. Tai yra ilgas procesas, reikia turėti planą, reikia galvoti apie žmonių perkvalifikavimą ir t. t. Man labai gaila, kad mes nustojome kalbėti apie didelius tikslus, dabar mūsų tikslas pasiekti vidurkį. Tai yra vidutinybių tikslai“, – sakė A. Dulkys.

REKLAMA

Valstybės kontrolė jau prieš dvejus metus išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo bei įspėjo, jog vien įvedus etatinį apmokėjimą, mokytojų atlyginimai reikšmingai neaugs.

Klausimai dėl atlyginimų ir viešųjų pirkimų

STT lapkritį pranešė, jog naujasis mokytojų etatinio apmokėjimo modelis kelia korupcijos riziką, nes nėra bendros detalios tvarkos, kaip nustatomi ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų algos koeficientai. 

Rugpjūtį STT skelbė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pavaldžių įstaigų pirkimuose dominuoja neskelbiami pirkimai, gali būti dirbtinai kuriamas paslaugų poreikis siekiant, kad atlygį gautų „reikiami“ subjektai.

STT direktoriaus pavaduotojas E. Radzevičius pažymėjo, kad strateginiame lygmenyje būtina kurti antikorupcinę aplinką ŠMSM. Jis pastebėjo, kad švietimo srityje daug klausimų kelia neskaidrūs viešieji pirkimai, kurių metu užfiksuoti pirkimai net iš savo darbuotojų. STT siūlo centralizuoti viešuosius pirkimus, kad pavyktų išvengti šių rizikų.

Pasigenda politinio stabilumo

Savo ruožtu, ministras A. Monkevičius pažymėjo, kad reikšmingiems pokyčiams švietimo srityje reikalingas ir politinis stabilumas.

„Reikėtų ir tam tikro politinio stabilumo ir susitarimo. Tas leistų daugeliu atveju pokyčius, kurie labai svarbūs yra, įgyvendinti stabiliai. Tikrai pritariu, kad tai turi būti sistemiška ir kompleksiška, orientuojantis į kiekvieną vaiką“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Algirdas Monkevičius

Taip pat ministras prašo nemanipuliuoti statistikų, teigiant, kad Lietuva švietimui skiria daugiau nei kaimynės.

REKLAMA

„Mūsų vieno vaiko finansavimas, įskaitant visas išlaidas, kiek tenka vienam vaikui, mes esame Europos Sąjungos dugne. Pagal BVP mes atsiliekame nuo Estijos ženkliai. Estai, latviai, lenkai, visi mus lenkia. Todėl norėčiau, kad mes šito mito neplėtotume“, – pridūrė A. Monkevičus.

Mokytojai nepatenkinti

Dalis švietimo padėtimi nepatenkintų švietimo profsąjungų prieš priimant kitų metų biudžetą šiemet surengė kelias protesto akcijas, reikalaudamos įvykdyti anksčiau šiemet pasiektus susitarimus, reikalaujama taisyti ir etatinio apmokėjimo modelį.

Vyriausybė su keturiomis profesinėmis sąjungomis prieš savaitę pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, pagal kurią sprendžiant sektoriaus problemas žadama papildomai skirti apie 110 mln. eurų. Tačiau tai netenkina dalies profsąjungų, taip pat ir protestą surengusio Vilniaus universiteto bei dalies kitų aukštųjų mokyklų atstovų.  


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2019-12-11 13:27:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negi negalima pakeisti švietimo sistemos pagal suomių pavyzdį? Juk ten geriausi mokinių mokymosi rezultatai!
Atsakyti
0

P
PP
2019-12-11 14:30:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
LR valdžia, tinkamai neisaiškinusi LR Konstitucijos pakeitimo mokymui ir gydymui 1992m , dabar raško karčius to veiksmo vaisius. Nekontoliuojama privatizacija privedė prie laukinio kapitalizmo dėsnių,neregėtos emigracijos,kuri susilpnino posovietinę valstybę
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų