Nausėda apie Rusiją: neapgaudinėkime savęs Papildyta 14:45 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėdamas kasmetinėje Rytų Europos studijų centro konferencijoje sakė, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo, tik investuoti į savo gynybą. Šalies vadovas pabrėžė, kad mes neturėtume savęs apgaudinėti dėl Rusijos, o štai bendrauti su Baltarusija galima ir reikia. 

Prezidentūroje įžiebta eglė (nuotr. Fotodiena.lt)

Kasmetinėje užsienio politikai skirtoje konferencijoje prezidentas kalbėjo apie būtinybę saugotis, skirti pinigų gynybai ir neapgaudinėti savęs paviršutiniškomis kalbomis apie didžiąją kaimynę. 

Jis pabrėžė, kad tarptautinė aplinka kinta greitai: pasaulis transformuojasi, atsiranda naujos galios, kuriasi naujos žaidimo taisyklės. 

 „Mažoms valstybėms tokių tarptautinių turbulencijų akivaizdoje visada išauga grėsmė dėl išlikimo, dėl įsiklausymo į jų balsą, kartais net šauksmą. Bet mus moko mūsų istorija“, – sakė prezidentas. 

Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti gynybinius pajėgumus ir jaustis saugiai. 

„Vis dažniau ir garsiau skambant kalboms, kad Europos gynybinius pajėgumus reikėtų stiprinti atskirai nuo Amerikos, išgirdęs tokius apreiškimus prisimenu žodžius, kurie iškalti ant Rotušės sienos. „Kiekvienas pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps ir JAV priešu“. Tik nuoširdus įsipareigojantis draugas gali pasakyti tokius žodžius“, – JAV prezidento vizitą priminė prezidentas.

REKLAMA

Anot, G. Nausėdos, JAV kariai Lietuvoje primena, kad nesame ir niekada nebūsime vieni. Jis aiškino, kad investicijos gynybai nėra užgaida, o „egzistencinė būtinybė“. 

„Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo tik investuoti į savo gynybą. Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę, deja, tokių kalbų aš matau gana daug“, – kalbėjo prezidentas.

Anot prezidento, situacija ir santykiai su Rusija nėra geri, didžioji kaimynė net ėmė kvestionuoti Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, nors 1989 metais Ribentropo-Molotovo paktus ir buvo pripažinusi neteisėtais. 

Prezidentas taip pat pareiškė, kad „Rusija išlieka ilgalaikiu iššūkiu Lietuvos ir euroatlaninės erdvės saugumui“.

Tai pasak G. Nausėdos verčia susimąstyti ir skatina negrįžti prie „senos tvarkos“ ir seno supratimo apie tarptautinius santykius. 

„Nepriversime Rusijos to padaryti, jei ji pati to nenori. Tačiau mes galime ir privalome laikytis savo spendimų, nelegitimizuoti Rusijos neteisėtų veiksmų, reikalauti iš jos atsakomybės ir ginti tai, kas yra mūsų egzistencinis pagrindas.<..> Santykių stabilizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita, sankcijos turi išlikti tol, kol Rusija nepakeis elgesio“, – svarstė prezidentas, pabrėžęs, kad Lietuvai itin svarbu derinti europines ir nacionalines darbotvarkes, veikti bendrystėje.

Tiesa, jis pabrėžė, kad kalbant apie Europos Sąjungą ir Lietuvos padėti ten, mūsų šaliai nėra priimtini paskutiniai pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos, nes tai mažina struktūrinių fondų dydį ir gali sutrikdyti svarbių struktūrinių projektų tęstinumą. 

REKLAMA

Jis taip pat kalbėjo apie svarbą nepalikti Baltarusijos Rusijos glėbiui. 

„Izoliuoti Baltarusiją nepasiteisino, bet tai nereiškia, kad esame pasirengę dirbtinai šildyti santykius. <..>,Atidžiai stebėsime, kad nebūtų peržengtos mūsų užsibrėžtos raudonos linijos“, – kalbėjo prezidentas.

Anot jo, didelį susirūpinimą kelia diplomatiniai veiksmai siekiant Baltarusijos ir Rusijos integracijos, tai esą yra vieta, kur mes turėtume pagelbėti Baltarusijai.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad sukilėlių laidotuvėse, kurios vyko vos prieš porą savaičių, dalyvavo ne tik gausis būrys baltarusių opozicionierių, bet ir šalies vicepremjeras, o tai, pasak G. Nausėdos, nebuvo lengvas sprendimas baltarusiams ir jis nesulaukė Kremliaus palaiminimo.

Prezidentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad rytų partnerystės klausimai tarptautiniuose forumuose traukiasi į politinės dienotvarkės paraštes. 

Klimato kaitai reikės milijardų

Prezidentas G. Nausėda taip pat kalbėjo apie šalies ateitį, klimato kaitos keliamus iššūkius. Jis tikino, kad įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.

„Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų. Iš jų beveik 10 milijardų eurų teks atseikėti iš valstybės biudžeto“, –  sakė G. Nausėda.

„Tai yra didelė kaina, kurios neįstengsime visos sumokėti vieni patys“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga (ES) yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Pagal įsipareigojimus, Lietuva taršą turės sumažinti 9 procentais.

REKLAMA

Daugiausiai iššūkių įgyvendinti šiems pažadams Lietuvoje kyla dėl augančių ariamos žemės plotų ir seno automobilių parko. G. Nausėda ketvirtadienį vyks į ES šalių lyderių susitikimą derėtis dėl klimato kaitos ir būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto.

Galimybė, kuri neišsipildė

Konferencijoje dalyvavęs Vytautas Landsbergis prisiminė, kaip jis 1989 metais Maskvoje prie ak-to, pasmerkusio Ribentropo- Molotovo aktą.

Tai, pasak profesoriaus, teikė vilties, bet ji neišsipildė.  „Du paktai – vienas grobiamas, o kitas jį naikinantis jau 1989 metais. <..> Tiesa, buvo pasmerktas Stalinas, bet ne valstybė. Visgi buvo pasakyta daug. Pakto, kuri pasirašė Stalino ir Hitlerio įgalioti ministrai, tikslas nebuvo atidėti karą, to pakto tikslas buvo grobti žemes ir tautas. Ta parodo dar neužgrobtų žemių dalybos“, – aiškino V. Landsbergis. Anot jo, tokia yra faktų istorija. 

„Tą istoriją išnagrinėjo ir išvadas pasiūlė SSRS deputatų taryba jau po daug metų. <..> Stalino garbinimas diskredituoja Rusiją iš pamatų, bet gal tai nebus amžina, žinoma, jei išliks pati Rusija“, – apie šiandien susiklosčiusią situaciją kalbėjo V. Landsbergis. 

Pasak jo, Rusija šiuo metu yra pasirinkusi kitą kelią, ji yra stalinizmo auka su Stokholmo sindromu. 

„Toks Stalino kerštas, neostalinistai skelbia stalinistinės kumščio teises tęstinumą, ką užgrobiau, tas mano, bet tikėtina, kad pasaulis negrįš į viduramžius. <..> Tikėtina, kad to galima išvengti, branginant demokratijų principingumą. Natūralu, kad velnio pakto šalininkai tikisi suardyti Atlan-to paktą“, – konstatavo V. Landsbergis, pareiškęs, kad tokia yra Šiaurės pusrutulio dilema, kadaise pražudžiusi 1989 akto galimybes.


Rašyti komentarą...
P
Pasiilge
2019-12-11 15:06:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei grystu tarybiniai laikai,tai melo nebebutu,visi sedetu ten kur reikia...Zmones butu vel su sypsena,gydymas nemokamas,darbu aprupyti,sildymas elektra pigi,maistas kokybiskas,kainos vienodos..

Atsakyti
-8

I
Irma
2019-12-11 15:01:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koks milijardas klimato kaitoms....daugiau reikia NATO o jie kaip visada mus mes per bortą jau buvo taip ir nesenai...kaip apmokestino mūsų prekes mes jiems tik kova su Rusija
Atsakyti
-3

I
Irma
2019-12-11 14:47:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Europa dulkina JAV dulkina .Nepamirškit kad Lukašenko kaip be būtų pritars tik Rusijai
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (24)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų