Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos. Tai suvienijo tris šalis, kurių likimas buvo vienodas dėl sovietų okupacijos, bet daugiau jos turėjo nedaug bendrų dalykų.

Edward Lucas (nuotr. Paulius Peleckis/Fotobankas)

Edward Lucas (nuotr. Paulius Peleckis/Fotobankas)

Tai įkvepia ir šiandien: Honkongo prodemokratiški protestuotojai minėdami Baltijos kelio metines šį penktadienį planuoja savo gyvąją grandinę. Bet ta akcija turėjo ir kitokį efektą.

1989-aisiais aš gyvenau Prahoje. Lenkijoje, Vengrijoje ir net Sovietų Sąjungoje pasaulis vertėsi aukštyn kojomis: atsirado žodžio laisvė, vyko masinės demonstracijos, buvo rengiami sąžiningi rinkimai ir ardomas komunistinis galios ir turto monopolis. Tačiau tuometinėje Čekoslovakijoje 1968 metų sovietų vadovaujama invazija buvo įšaldžiusi politinį gyvenimą, o visur esanti kerštinga slaptoji policija užtikrino, kad niekas nepasikeistų.

REKLAMA

Rugpjūčio 23-ąją lankiau draugus. „BBC News“ skelbiamos naujienos iš Baltijos kelio prikaustė mūsų dėmesį. Baltijos šalių reikalai man buvo pažįstami. Žinojau apie keletą likusių ambasadų užsienio šalių sostinėse, išsaugojusių de jure statusą valstybėms, kurios, regis, išnyko iš žemėlapio. Žinojau apie masinius trėmimus valdant sovietams, žydų ir kitų asmenų naikinimą per daug trumpesnę nacių okupaciją, nacionalinės kultūros naikinimą ir lėtą genocidą, kurį lėmė diskriminacinė būsto politika, pagal kurią pirmenybė būdavo teikiama atvykėliams iš Sovietų Sąjungos, o ne vietiniams.

Taip pat žinojau ir apie stebinantį opozicijos bei nepriklausomybės nuotaikų atgimimą pastaraisiais metais. Tada net už senų ikikarinių nacionalinių vėliavų saugojimą grėsdavo gyvenimą griaunančios bausmės. O per televiziją buvo rodomi Estijos mėlynai–juodai–baltomis, Latvijos raudonai–baltai–raudonomis ir Lietuvos geltonai–žaliai–raudonomis vėliavomis be baimės mojuojantys palei kelią stovintys žmonės.

Mano draugų mintys buvo kažkur kitur. „Jie tokie gražūs ir tokie drąsūs“, – sakė Marta. Ji ir pati buvo gana drąsi, nes rizikavo savo darbo vieta rinkdama parašus už opozicijos peticiją „Nekolik vet“ („Keli sakiniai“). Būti mano – pavojingo užsienio korespondento – draugu irgi buvo drąsu. Jų jaunų dukterų galimybės gauti išsilavinimą galėjo būti amžiams sužlugdytos vienu biurokratų rašiklio brūkštelėjimu. Taip pat galėjo nutikti ir dėl džiazo grupės, kurioje neoficialiai grojo Martos vyras Ondrejus.

Tačiau piktybiškos Čekoslovakijos valdžios represijos turėjo ribas. Net pačiame Stalino eros įkarštyje ji nevykdė masinių represijų, kokios vyko į rytus nuo sienos. Jūsų vaikų išsilavinimas galėjo nukentėti, bet jie nebūtų buvę iš jūsų atimti. Jus galėjo sumušti, bet mirtinų atvejų pasitaikydavo retai. Filosofo Jano Patočkos, mirusio per tardymą 1977-aisiais, atvejis buvo siaubingas, nes buvo labai neįprastas.

REKLAMA

Tuo metu rezistencija Baltijos šalyse ar kitose sovietų okupuotose valstybėse turėjo būti drąsesnė.

O dėl to čekams buvo gėda. 1989-ųjų revoliucijos turėjo daug priežasčių: nepasitenkinimas atsilikimu, biurokratija ir izoliacija, panieka atgyvenusiems Kremliaus įdiegtiems režimams, pasipiktinimas praeities nusikaltimais ir dar daugybė dalykų. Tačiau čekų atveju veikė kitas faktorius. Šaliai, kuri kažkada buvo labiausiai išsilavinusi, demokratiška ir industrializuota Vidurio Europos dalis, buvo gėda būti tose pačiose gretose su mažiau išsivysčiusiomis Envero Hoxha Albanija ir Nicolae Ceausescu Rumunija. Čekai ir slovakai to nepakentė. Tad jie ėjo Baltijos keliu – taku, kurį nutiesė trys nedidelės ir drąsios šalys, pasiekusios tikslą pirmos.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
DABAR RODOMA
Nufilmuota tragedijos akimirka: neišsiskleidęs nei vienas parašiutas pražudė vyrą
DABAR RODOMA
Paliko vienam kartui su tėčiu: mama išvydusi savo mažylę paklaiko
DABAR RODOMA
Nepaprasta akimirka: draugystė ištirpdė milijonų internautų širdis
REKLAMA
Gaisras Alytuje (nuotr. stop kadras)
Ugnies ir dūmų košmaras Alytuje tęsiasi. Ugniagesiams gelbėtojams antra para nepavyksta užgesinti degančios vienos didžiausių Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonės. Daugiau ...
Žmonės (nuotr. stop kadras)
Lietuva rengiasi susigrąžinti du Rusijoje dėl šnipinėjimo kalinčius piliečius. Tačiau mainais Rusijai gali būti atiduotas saugumietis, siekęs prezidentės D. Grybauskaitės ...
Seimas svarsto Pranckiečio likimą (nuotr. stop kadras)
Chaosas dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo įgauna tokį pagreitį, kokio parlamentas per visus 30 metų dar neregėjo. Šią savaitę sulaukę netikėto V. ...
„Vėžys ne sloga“ (nuotr. stop kadras)
Neapsikentę vėžiu sergantys ligoniai išėjo protestuoti prie Seimo. Mitingo dalyviai piktinasi, kad susirgę šia liga neretai žmonės atleidžiami iš darbo, dėl itin brangių vaistų ...
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Seime ir toliau verda aistros dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo. Ketvirtadienį valstiečių partija pasiekė, kad kitą antradienį Seime ir vėl būtų sprendžiamas ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų