Edward Lucas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Edward Lucas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal; Moldova išlieka silpna. Ukrainai, palyginus su jos sunkia padėtimi 2009-aisiais, sekasi gerai, bet ji sumokėjo baisią kainą krauju ir kančiomis. Taigi, ši sukaktis turėtų būti metas blaiviai apmąstyti, o ne save sveikinti.

Pats sumanymas, pirminė Lenkijos, Švedijos ir Čekijos iniciatyva, buvo gera. Europos Sąjunga nutarė paremti teigiamą reformų ir klestėjimo ratą savo postsovietinėse kaimynėse. Sprendimai dėl galutinio tikslo – ES narystės – buvo atidėti. Vis dėlto bet kas galėtų pritarti, kad pastangos priartėti prie ES standartų buvo iš principo geros ir sušvelnino griežtus klausimus dėl narystės.

REKLAMA

Viena iš problemų – kad vienodą politiką mėginta taikyti šešioms šalims, smarkiai besiskiriančioms dydžiu, istorija ir geopolitine orientacija. Kita – kad vietos elitas nebuvo linkęs imtis reformų, naudingų visuomenės interesams, bet blogų jų asmeniniams reikalams. ES tai nepakankamai įvertino.

Dar blogiau, ji neteisingai suprato Kremliaus požiūrį. Geranoriški, naivūs eurokratai laikė „Rytų partnerystę“ naudinga abiem pusėms. Juk akivaizdu, kad Rusijai turėtų būti malonu, jeigu jos kaimynės būtų gerai valdomos ir klestinčios?

Iš tikrųjų Vladimirui Putinui ir jo šutvei buvo priimtiniau, kad buvusios Kremliaus kolonijos išliktų silpnos. Blogai valdomose šalyse Rusija atrodo gerai. Ir joms lengviau primesti savo valią. ES didėjanti įtaka, Kremliaus akimis, buvo didelė strateginė grėsmė, tad Rusija buvo pasiruošusi daug ko imtis, kad ją atremtų.

Šie prieštaravimai nebuvo neįveikiami. ES galėjo ir turėjo pasakyti Rusijai: „Nesitikime, kad jums tai patiks. Darysime viską, ką galime, kad tai būtų jums priimtina. Tačiau neabejokite, kad mes to imsimės. Atminkite: mes triskart už jus didesni pagal gyventojų skaičių ir dešimteriopai – pagal BVP. Taigi, netrukdykite.“

Tokia buvo NATO plėtros kalba. Ji suveikė. Rusija gerbia galią ir ją priima.

Tačiau ji teisingai pajuto, kad „Rytų partnerystė“ dvelkia silpnumu ir maišatimi.

ES stigo pajėgumų ir valios, reikalingų vykdyti ambicingą Rytų politiką. Kremliui netrūko nei viena, nei kita. Jis pateikė veiksmingų atsakomųjų pasiūlymų ir pasinaudojo vietiniais savo įgaliotiniais, kad vilkintų ir žlugdytų bet kokius žingsnius Vakarų kryptimi. JAV įtaka būtų galėjusi tai atsverti. Tačiau ES ir JAV bendradarbiavimas „Rytų partnerystės“ klausimais buvo pavėluotas ir nepastovus.

REKLAMA

Ukrainoje Janukovyčiaus režimo išdavikiškas nusiteikimas nepaisyti savo šalies interesų išprovokavo Maidaną (kas buvo gerai), bet jį lydėjo Krymo okupacija ir karas rytuose (kas buvo blogai). Kijevo gatvėse žuvusių ukrainiečių kraujas gėrėsi į jų neštas ES vėliavas. Jų pademonstruotas heroizmas ir aistra nesujaudino Briuselio raštinės pelių.

„Rytų partnerystė“ – ne visiška nesėkmė. Ji Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai atnešė susitarimus dėl bevizio režimo ir laisvosios prekybos. Ji suteikia pagrindą tolesnėms reformoms ir glaudesnei asociacijai. Tačiau ryžtingesnė, įžvalgesnė politika būtų galėjusi duoti daug daugiau per tuos brangius metus, dabar jau blankiai praslinkusius.

Gera žinia – kad Rusija nepasinaudojo palankia galimybe, sukurta Briuselio nesėkmės. Putino režimas valdo remdamasis visuomenės baime ir privačiomis malonėmis, o ne siūlydamas patrauklų pavyzdį. Kad ir kokių turėtų ydų, Europa tebėra neprilygstama kultūros, ekonomikos, teisės, politikos ir socialinių reikalų kelrodė žvaigždė. Kinija gali būti varžovė, bet ji tebėra tolima.

Bloga žinia – kad „Rytų partnerystės“ trūkumų kainą apmokėjo ne už tai atsakingi eurokratai, o šio projekto šalių žmonės. Briuselis skolingas savo rytinėms kaimynėms atsiprašymą. Tik abejoju, ar jos kada nors jo sulauks.

tikrai taip
2019-05-16 13:39:31
Puikus straipsis.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Gairės:  es, rytų partnerystė, lucas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

tikrai taip 2019-05-16 13:39:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puikus straipsis.   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Pernavas pasakė, kokius nusikaltimus darė sulaikyta 22 asmenų grupuotė
DABAR RODOMA
Ekonomika auga, tačiau skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja
DABAR RODOMA
Po avarijos kelyje Kaunas–Klaipėda vilkiko vairuotojas pateikė savo versiją
DABAR RODOMA
Rinkėjas priblokštas – komisija jį iškeikė
DABAR RODOMA
Pasirodė skandalingasis Rolando Skaisgirio vaizdo įrašas: panašumai su asmeniniu gyvenimu
DABAR RODOMA
Vilniaus daugiabutį užpuolė žiurkės: gyventojai panikuoja
DABAR RODOMA
Prasidėjo išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Modelis“
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Namo reiks pareiti“
REKLAMA
Edward Lucas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir ...
Tadas Povilauskas (nuotr. bendrovės)
Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad ...
Kęstutis Girnius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. Pirma, dauguma apklausų tiksliai numatė ...
Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Naujojo prezidento, dėl kurio posto antrame rinkimų ture varžysis finansininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, ekonominių pokyčių kryptis gali išryškėti ...
Mindaugas Liutvinskas (Lietuvos Bankas nuotr.)
Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų