REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Ligoninė (nuotr. Fotodiena.lt)

Skolų kamuojamos Lietuvos ligoninės priverstos pinigų darbuotojų algoms skolintis iš bankų. Šis paradoksas paaiškėjo peržiūrėjus pirmojo šių metų pusmečio ataskaitas. Aiškėja, kad žmonės gydomi tiesiog į skolą. Skola skolon, o kas nutiks gydymo įstaigoms paskelbus bankrotą?

7

Skolų kamuojamos Lietuvos ligoninės priverstos pinigų darbuotojų algoms skolintis iš bankų. Šis paradoksas paaiškėjo peržiūrėjus pirmojo šių metų pusmečio ataskaitas. Aiškėja, kad žmonės gydomi tiesiog į skolą. Skola skolon, o kas nutiks gydymo įstaigoms paskelbus bankrotą?

REKLAMA

Ir kaip tokia situacija apskritai susiklostė, atskleidė patys medikų atstovai. Anaiptol, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltinimus beria pačioms ligoninėms ir jų steigėjoms savivaldybėms, kurios, esą, nemoka tinkamai paskirstyti išlaidų.

Taupymo sumetimais gydo „pačius pačiausius“

Valstybinės ligoninės atskleidžia skandalingus faktus: 60 procentų gydymo įstaigų yra ant bankroto ribos. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas TV3 žurnalistams aiškino, kas lemia tokios situacijos susiklostymą. Medikas atskleidė ir apie patiriamą spaudimą iš ministerijos.

„Iš tiesų, priežastys įvairialypės: visų pirma – finansų srautai, infliacija, matyt, tai pagrindinės priežastys. Finansų srautai susiję su paslaugų apmokėjimo įkainiais, mažėjančiais pacientų srautais ir iššūkiais didinti darbuotojų atlyginimą.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė nutarė, kad reikia didinti minimalų atlyginimą, bet papildomų lėšų tam nėra iš ministerijos skirta. Todėl atlyginimų medikams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams kėlimas didina mūsų išlaidas“, - pasakojo asociacijos prezidentas.

REKLAMA

Jis neslėpė ir apie patiriamą spaudimą iš ministerijos. „Paradoksalu, mus iki šiol skatino mažiau žmonių guldyti į ligoninę, rinktis kitas paslaugų teikimo formas ir dėl to taikė atitinkamą indeksavimo koeficientą stacionarinėms gydymo paslaugom.

2017 m. vasario 23 d. ministras pasirašė naują įsakymą, dėl kurio kuo daugiau guli ir gydoma pacientų ligoninėje, tuo mažiau gauname už tai pinigų. Bet pavyzdžiui, jeigu mes gydysime 150 ligonių, vis tiek gausime už 100. Kitaip tariant, tai yra nenaudinga įstaigai“, - tvirtina gydytojas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad gydomi yra tik „patys pačiausi“, jis nesiryžta neigti.

„Čia ne mano sugalvota, čia tokios taisyklės nustatytos, kad gydyti tik pačius sunkiausius ir jeigu galima parinkti kitas formas. Yra įvesta stebėjimo paslauga iki paros leidžia pacientą stebėti, nepaguldant į ligoninę, jis būna ligoninės ribose ar priėmimo skyriuje. Ten aiškinasi, reikia jį pasilikti ligoninėje ar suteikus pagalbą, atlikus tyrimus, išleisti į namus“, - sakė D. Vaiginas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, esant neigiamam finansiniam rezultatui, ligoninių laukia tiesiog elementarus bankrotas ir kreditorių paieška. 

Bankrotas ištiks klausant ministerijos

Nors daugumos ligoninių steigėjas yra savivaldybė, įkainius ir finansavimo dalykus reguliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak D. Vaigino, neigiami finansiniai rodikliai yra pas tuos, kurie klausė ministro ir padidino darbo užmokesčius. Panaši situacija yra ir ligoninėje, kurioje jis pats dirba.

„Mes kaip ir daugelis ligoninių didžiausią dalį skiriam darbo užmokesčiui ir mokesčiams. Tai einamiesiems reikalams, tokiems kaip vaistai, pacientų maitinimas ir komunaliniai mokesčiai, tik keli procentai belieka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau situacija dar prastesnė rajoninėse ar regioninėse ligoninėse. Matome iš rodiklių pirmo pusmečio, trys ketvirtadaliai baigė su neigiamu finansiniu rezultatu, kai tuo tarpu didžiosios universitetinės turi solidžius pliusus, tai bepigu jiems didinti atlyginimą. Visgi, 21 įstaiga nedidino po pirmo pusmečio atlyginimų, bet tada jau prie gėdos stulpo kala“, - pasakojo Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas.

Pasak jo, ministerija kaltina savivaldybes dėl darbo užmokesčio nedidinimo, bet jie nesupranta, kad toks kelias veda į bankrotą, nežiūrint realių galimybių. Gydytojo teigimu, problemos sprendimas yra, tik turi būti parengtas restruktūrizacijos planas.

REKLAMA

„Jeigu ligoninių infrastruktūra Lietuvoje sukurta keturiems milijonams gyventojų, dabar turime ne pilnus tris, tai sveikatos įstaigų tinklas turi būti peržiūrėtas. Bet tai etapiškai turi būti daroma, o ne rankas sukiojant kaip dabar.

Darbuotojai ir pacientai turėtų žinoti ko laukti“, - įsitikinęs medikas. Pasak jo, kol kas Anykščių ligoninė nebuvo priversta dėl to atleidinėti darbuotojų, bet mažėjant paslaugų, mažės ir darbo vietų.

Pasenusios žaidimo taisyklės ir TOP 10

Medikų atstovai atvirai kritiką žeria ministerijai, kuri, pasak jų, vadovaujasi pasenusiais ir realybės neatitinkančiais reikalavimais. Į kuriuos pažiūrėjus iš vienos pusės galima susidaryti vaizdą, kad „uždusinus“ nepaskyrus tinkamą kiekį lėšų ligoninėms, jos pačios užsidarys ir problema išnyks kaip ir pačios įstaigos.

REKLAMA

„Padėtis blogėja, tai matosi iš rezultatų kelių metų. Ar guldyti į ligoninę pacientų neapsimoka? Taip, nes viršijam kvotą, mums daugiau neapmokės. Juolab yra paslaugų nomenklatūra nustatyta. Kaip pavyzdžiui, sumažėjo terapinių paslaugų kiekis, kaip galim įvykdyti, jeigu sąlygų nėra, gal iš tiesų reikalavimas pasenęs.

Sako su savivaldybėmis ligoninės kalbėtis, ministerija ir ligonių kasos žaidimo taisykles nustato, mes tik dirbti pagal jas stengiamės. Kainodara, paslaugų apmokėjimas sudarytas palankesnis didesnėms ligoninėms.

Pavyzdžiui, didesnės ligoninės gydytojui už konsultavimą sumoka didesnį užmokestį, nei už tokį patį darbą gauna mažesnės ligoninės medikas. Nežiūrima į realybę, kvotos ir reikalavimai yra seniena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apskričių ligoninės juk užgrūstos, jeigu tvarka nesikeis, nieko nebus. Restruktūrizaciją įvertinti reikia, nes nepasiekėm rezultatų jokių. Mažinimo keliu einam, bet sergamumas nemažėja, kur dės sergančius?“, - svarstė Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas Vygantas Sudaris.

Remiantis pirmojo pusmečio finansiniais rezultatas, prasčiausia padėtis šiose ligoninėse (skola šimtais tūkstančių): (respublikinėse) Panevėžio virš 943 tūkst., Kauno virš 715 tūkst., Kauno klinikinė virš 554 tūkst., (regiono) Alytaus apskr. V. Kudirkos virš 376 tūskt. ir Tauragės virš 248 tūkst., Visagino rajono virš 240 tūkst.; Karoliniškių virš 232 tūkst. ir Kauno Kalniečių virš 256 tūkst. poliklinikose, Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotyje virš 223 tūkst. bei K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje virš 184 tūkst.

REKLAMA

Ministras A. Veryga įsitikinęs, kad savivaldybė turėtų su ligonine spręsti, ką daryti ir kaip. „Yra atsakingų įstaigų, kurios savo išteklius peržiūri, o yra tokių, kurios nedaro nieko, ima paskolas ir nori išlaikyti savo statusą“, - tvirtino A. Veryga.

Vargu, ar tokiame mūšio lauke įkalinti medikai gali ramiai dirbti savo darbus ir stengtis vardan pacientų gerovės. Pokyčių ar bent minimalių poslinkių laukiama po trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio, kuriame ir bus tariamasi dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės padėties, sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiskirstymo tarp regionų, medicinos darbuotojų darbo užmokesčio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų