Rytų partnerystė yra neginčijamas Lietuvos užsienio politikos prioritetas, kurį, pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, stengiamasi paversti ir europiniu prioritetu. Tarp daugelio dviejų šalių grupių bendradarbiavimo plotmių – ir jaunųjų ES piliečių bei jaunimo iš rytinių kaimynių ryšiai. Didžiausią dėmesį skiriant per televizorių matomų politikų susitikimams, ekspertų nuomonėms ir verslui svarbu nepamiršti, kad jaunimas kuo aktyviausiai griauna ekonominius, politinius, socialinius, kultūrinius barjerus bei kuria ateities galimybes.
Smagus ir naudingas tobulėjimas
ES ir rytinių kaimynių jaunimo ryšių mezgimas ir bendradarbiavimas patenka į VI-ąją Rytų partnerystės platformą, žinomą kaip „Ryšiai tarp žmonių“. Joje tarp įvairių ir programų svarbią vietą užima ir Europos Komisijos programa „Veiklus jaunimas“, kuri per seminarus, mokymus ir projektus augina sąmoningus ir iniciatyvius piliečius bei jaunimo lyderius. Pagrįsta neformalaus ugdymo metodais, ji apima įvairiausias sritis – nuo kultūrinių skirtumų mažinimo iki pagarbos žmogaus teisėms ugdymo. Dalyvauti įvairiuose šios programos renginiuose ir semtis lyderystės, komandinio darbo tarptautinėje aplinkoje, neformaliojo ugdymo bei kitų įgūdžių jaunimas gali vos sulaukę 13-os metų.
Artėjant Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui Lietuvoje, Kaune nudundėjo ir Rytų partnerystės jaunimo forumas, kuriame programai skirtas didelis dėmesys. Pasak Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros atstovės Eglės Venckutės, kalbėta ne tik apie apie neformaliojo ugdymo bei jaunimo darbo pripažinimą ES ir Rytų partnerystės šalyse, jo kokybę ir matomumą, bet ir apie jaunimo (ne)darbą, mokymąsi plačiąja prasme. Kadangi programos renginiai priskiriami neformaliam ugdymui, tai yra ir mokomoji, ir įgalinančioji programa. Po projektų dalyviams teikiami sertifikatai „Youthpass“ parodo, kad įgyti bei patobulinti gebėjimai, naujos patirtys yra dokumentuojami pagal ES standartus ir gali padėti siekti svajonių. Jei tokie dokumentai būtų pripažįstami kaip kursai ar papildomas išsilavinimas, tai galėtų reikšti papildomas galimybes gauti darbą tiek jauniems ES piliečiams, tiek ir jaunimui iš rytinių kaimynių.
Europeizacijos nauda
Vertinant tarptautinius jaunimo projektus reiktų nepamiršti ir europeizacijos lygmens. Šis politologų mėgstamas terminas paprastai vartojamas kalbant apie ES formalių ir neformalių taisyklių, politikos strategijų, elgesio modelių, problemų sprendimo būdų, politinių struktūrų sklidimą, formavimą ir perėmimą. Programa „Veiklus jaunimas“ gali būti laikoma vienu iš europeizacijos įgyvendinimo įrankių. Per tarptautinius jaunimo mainus susitinka nemaža grupė jaunimo iš ES ir rytinių kaimynių, kurie pagal ES nubrėžtas gaires diskutuoja viena ar kita tema, planuoja ateities veiklas ir kartu įgyvendina projektus. Tai reiškia, jog bendrų veiklų metu analizuojami požiūriai, įvertinamos nuomonės, dalinamasi patirtimi, ieškoma optimalių sprendimų, etc. Šiuo atveju ES piliečiai turi galimybę pristatyti savo šalį rytiniams kaimynams, skatinti juos labiau domėtis ES, vertinti jos pliusus ir minusus. Priklausomai nuo jų žinių, pateiktų „skaniu formatu“ per programos renginius, formuojasi ir keičiasi dalyvaujančių asmenų pasaulėžiūra, plečiasi akiratis, kyla naujos idėjos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jaunas armėnas, dalyvavęs programoje „Veiklus jaunimas“ ne tik neliks abejingas šalyje vykdomoms reformoms, skirtoms priartėti prie ES, bet ir, tikėtina, jas skatins. Tokiu būdu savanoriška veikla ima pintis su pilietinėmis teisėmis bei pareigomis, ir gali tapti paskata jaunajai kartai kovoti už šalies priartėjimą prie ES.
Ką dar galime pasiūlyti?
Nors programa „Veiklus jaunimas“ yra jau plačiai žinoma, tai tikrai ne vienintelis būdas megzti santykius ir mažinti atskirtį tarp ES ir rytinių kaimynių jaunimo plotmėje. Gerą pavyzdį pateikė seniausia Lietuvos studentų organizacija – Tautinė Lietuvių Studentų Korporacija Neo-Lithuania. Jos narių komanda Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateikė projektą, pagal kurį iš Ivane Javakhishvili Tbilisio valstybinio universiteto į Lietuvą savaitei atvyko penki jaunimo lyderiai. Studentai iš Gruzijos bendravo ir ryšius mezgė ne tik su Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų studentų bendruomenėmis, bet ir vyko į Seimą, Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, susitiko su Kauno meru Andriumi Kupčinsku, dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ketveri metai po Rusijos-Gruzijos konflikto: NATO ir ES pamokos“. Taip suplanuotas renginys leido užmegzti akademinius, socialinius, kultūrinius ir, galima sakyti, politinius ryšius, kurie tęsiasi ir toliau.
Šalia jaunimo mainų nereiktų pamiršti ir verslo. Vilniuje vykusioje konferencijoje “Prekyba: naujos galimybės, nauji partnerystės būdai ir naujos grėsmės”, kurios metu daug kalbėta apie ES ir rytinių kaimynių bendradarbiavimą versle, buvo ne kartą minima, jog įmonės nors ir dar gana atsargiai vertina rytines kaimynes, vis tik mato daug potencialo bendravimui ateityje. Jei lapkričio pabaigoje su Ukraina būtų pasirašyta Asociacijos sutartis, visas procesas akivaizdžiai paspartėtų. Tokiu atveju į Ukrainoje įsikūrusį kompanijos padalinį darbintis galėtų tiek ES, tiek ir tos šalies jaunimas. Be to, visuomet galima remtis „Investuok Lietuva” pasiūlytos programos „Kurk Lietuvai” adaptuotu modeliu: į rytinėje kaimynėje įsikūrusią įmonę būtų galima kviesti stažuotis jaunimą iš ES šalių narių bei Ukrainos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos.
Apibendrinant minčių lietų norisi dar kartą pabrėžti, jog jaunimas gali veiksmingai griauti tas sienas, kurias politikai ir ekspertai įveikia sunkiai. Jaunų asmenų mokymasis ir mentaliteto keitimas gali padaryti tai, ko kol kas siekiama reikalaujant reformų ir žadant ekonominį atlygį. Tad svarbu vertinti jaunimo bendradarbiavimo rezultatus ir ženklus, kurie rodo, jog jaunosios kartos įvairiose šalyse susikalbėjimas gali įveikti ir rytinių kaimynių nenorą keistis, ir ES tvirtovės sienas.
