Artėjant Seimo rinkimams į mano pašto dėžutę nutūpė angelas erelio sparnais,“nė karto gyvenime negėręs jokio alkoholinio gėrimo, nesurūkęs nė vienos cigaretės“. Žada ne tik didinti pensijas, apšiltinti namus, nemokamą aukštąjį, nemokamą internetą kiekvienai šeimai, bet ir sugrąžinti mirties bausmę bei sumažinti (!) Seimo narių skaičių. Kas jis – šventasis naivuolis ar cinikas populistas, klausia „Respublika“?
Šeši žinomi Lietuvos menininkai sulaukė pasiūlymo pamąstyti tradicinių politikų pažadų tema ir pateikti savas populistinio politikavimo metaforas. Gavę devynias 225 litrų talpos statines jie kibo į darbą. Jo rezultatai buvo pristatyti „Gero vyno parduotuvėje“ Vilniuje. Kas turėjo nuovokos ir pinigų, galėjo patikusį meno kūrinį (o tokiais tapo visos statinės) įsigyti čia pat paskelbtame aukcione. Neįtikėtinai pigiai. Raudonai dažyta Lino Cicėno „La bomb Cica“, panaši į senovinę patranką ant ratų su viduje įtaisyta garso kolonėle, buvo nupirkta vos už 3 tūkst. litų, kai pats menininkas ją vertina mažiausiai 10 tūkst.!
Robertas Gritėnas savąjį politikierių (su lakūno šalmu ir akiniais) įgrūdo į agurkų statinę – kyšo tik galva. Taigi iškart suvedė sąskaitas su dviem politikais.
Keli autoriai žaidė tema „iš tuščio į kiaurą“, išvarpę savo statines skylėmis ir įmantriomis arabeskomis.
Net keturias statines politinių manifestų parodijomis pavertė Saulius Vaitiekūnas, parodos atidaryme pasirodęs su juodu mago cilindru. Suprask: ištrauksiu viską, ko pageidausit – baltą kiškį, porelę balandžių ar... pigesnę elektrą ir didesnes socialines išmokas.
Ars politica – ars magica
Politinėmis provokacijomis garsėjantį S.Vaitiekūną šnekinome kitą dieną po vernisažo jo studijoje Užupyje.
– Dominuoja nuostata, kad politika – nešvarus reikalas. Dauguma menininkų skelbiasi esą aukščiau jos.
– Man svarbi politinė pozicija. Gal kad turiu teisininko išsilavinimą, žinau, kaip veikia valstybės mechanizmas. Svarbu neprarasti ryšio su aplinka, tuo pasauliu, kuriame gyvenu. Neisiu piketuoti, demonstruoti – tai ne mano funkcija. Turiu kitų būdų dalyvauti politiniame gyvenime.
– Beveik kasmet rinkimus pasitinki kokiu nors politiniu akibrokštu. 2002-aisiais buvo gintarinis unitazas „Šv.Rinkimų dienos sapnas“. 2003-iaisiais „Pax vobiscum, populi Lituaniae. Pilatus“ – iš naikintuvo MIG-25 sukonstruota Kalėdų eglutė. Regis, tam pačiam lakūnui ereliui skirta ir viena iš statinių, kur ant tos pačios ašies sukasi tikras propeleris ir ražinė šluota. Prisiminei Lolašvili?
– Ir ją, ir lakūną erelį, ir visus tuos politikus, kurie nepaliauja žadėję aukso kalnus. Platonas skelbė, kad politika – valstybės valdymo menas. Seimą šturmuojantys tautiečiai net tokio tikslo neturi – išmokti valdyti valstybę. Bet žadėti žada viską. Argi tam nereikia antgamtinių jėgų?
– Neseniai televizijoje gėdingai apsijuokė visas šoumenų desantas – populiarūs dainininkai, artistai, net žurnalistas. Nė vienas nebuvo skaitęs savo partijos programos.
– Tai marionetės tam tikrai funkcijai. Naudojant tam tikrus triukus įkišamos ne į savo vietą. Ars magica! Mene jau seniai dominuoja homo ludens (žaidžiantis žmogus). Dabar jis ateina ir į politiką. Jei jau paskelbta, kad Dievas mirė, vadinasi, niekas nebesvarbu, tik prastumti laiką, kuris dar likęs iki gyvenimo pabaigos. Fiesta!
– Kam fiesta, o kam dalia tų musių, kurias tu suklijavai ant musgaudžių instaliacijoje „3 000 000“ suRinkimai 2004“. Neužmirštamas vaizdas: salės palubėje gausybė juodai musėmis aplipusių musgaudžių, į karstą panašioje vonioje – švinktelėję ledai, o garso takelyje – Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“... Deja, ta niūriai šmaikšti instaliacija – trumpaamžė. Kas kita – keturios ąžuolo statinės. Ar jas jau kas nors nupirko?
– Bent jau aš nieko apie tai negirdėjau.
– Būtų gaila, jei tą kvartetą – „Ars politica – ars magica“ – išardytų. Būtų šaunu, jei kas nors jas priglaustų visas.
– Man atrodo, jos labai pritiktų erdviame Seimo vestibiulyje. Ąžuolinės, puikiai padarytos – jos pačios savaime yra labai įspūdingos, interjeriškos. Tą, kuri su kraneliais, galima net pritaikyti gaiviesiems gėrimams. Kokiomis nors progomis – net stipresniems. Žinoma, jei parlamentarams užteks supratimo ir humoro jausmo.
Audronė Jablonskienė
