News Bridgepix

News Bridgepix

Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – nei tarpukariu, nei per pastaruosius 17 metų – nebuvo sukurtas nė vienas istorinis vaidybinis pilnametražis filmas. O rytiniai kaimynai nacionalinio orumo jausmus gaivina „kepdami“ vieną istorinį filmą po kito, rašo „Lietuvos žinios“.

Pasak vieno Kino tarybos narių, Kultūros ministerijos sekretoriaus Juozo Širvinsko, pagrindinė kliūtis, stabdanti šio sumanymo įgyvendinimą, - pinigų stygius. "Puikiai žinote, kad istorinis filmas - labai brangus projektas. Jam 2-3 mln. litų tikrai neužtektų, o daugiau pinigų neturime. Be to, dar galutinai nenuspręsta, kokį filmą statysime - apie Margirį ar apie Žalgirio kautynes", - dalijosi abejonėmis J.Širvinskas. Anot jo, pirmas pastatymas kainuotų 8-9 mln. litų, antras - per 17 mln. litų.

"Akivaizdu, kad tokiam projektui įgyvendinti reikės ieškoti partnerių, - svarstė J.Širvinskas. - Kuriant filmą apie Žalgirio mūšį galėtų dalyvauti Lenkijos, Baltarusijos, o gal net ir Vokietijos kino kompanijos."

REKLAMA

Kaimynai nesnaudžia

Išskyrus dar 1972-aisiais susuktą "Herkų Mantą" (režisierius Marijonas Giedrys), pasigirti neturime kuo. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje šį filmą pamatė 16,5 mln. žiūrovų. Tačiau mūsų protėviams, kurie kadaise sugebėjo sukurti didžiausią valstybę Europoje, prisiminti to nepakanka. Juk toje juostoje vaizduojamos ne lietuvių, o prūsų kovos dėl išlikimo.

Šiuo metu Kino taryba patvirtino du projektus, pagal kuriuos per dvejus metus turi būti sukurti vaidybiniai filmai: Pilėnų gynėjų tragedijai skirtas "Margiris" ir Žalgirio mūšį turintis priminti "Broliai veikė Europą". Žinant, kad nuo 2003-iųjų, kai buvo priimtas sprendimas kurti istorinę juostą, iki šios dienos parašyti tik scenarijai, tų sumanymų sėkmė labai abejotina. Todėl tikėtina, jog ir po dvejų metų istorinio filmo dar neturėsime.

Tuo metu rytiniai kaimynai nacionalinio orumo jausmus gaivina "kepdami" vieną istorinį filmą po kito. Naujausia Rusijoje sukurta istorinė juosta, plačiai reklamuojama ir per Lietuvos komercines televizijas, - "1612. Sąmyšio kronika" (režisierius Vladimiras Chotinenka), mums turėtų kelti dvejopus jausmus. Pirmiausia tai turėtų būti puikus kostiuminis filmas, garantuojantis kvapą gniaužančius nuotykius, įspūdingas kovų scenas ir jaudinančią meilės istoriją. Vien deklaruojamas jo biudžetas - 12 mln. JAV dolerių (per 60 mln. litų) - daug ką pasako. Ir retas kuris iš mūsų galės abejingai stebėti šioje juostoje vaizduojamus "blogiukus" - lietuvius ir lenkus.

Kino kritikas Skirmantas Valiulis, LŽ komentuodamas filmo sukūrimo aplinkybes, įžvelgė panašumų su Josifo Stalino laikų Rusija. "Juk 1939 metais, kai buvo pasirašytas Antrojo pasaulinio karo pradžią paspartinęs ir Lenkijos pralaimėjimą nulėmęs Molotovo ir Ribbentropo paktas, buvo pastatytas vaidybinis filmas "Mininas ir Požarskis" (režisierius Vsevolodas Pudovkinas). Šioje juostoje, 1941-aisiais apdovanotoje J.Stalino premija, vaizduojamas tas pats istorinis faktas, kai rusams pavyko nugalėti Kremliuje įsitvirtinusią lietuvių ir lenkų įgulą. Jokiu būdu netapatinu prezidento Vladimiro Putino su J.Stalinu, tačiau šiokių tokių paralelių įžvelgti galima", - kalbėjo S.Valiulis.

REKLAMA

Šiandien Rusija dėl palankios konjunktūros dujų ir naftos rinkose yra ekonomiškai sustiprėjusi. Tai leidžia šalies vadovams daugiau lėšų skirti nacionaliniam pasididžiavimui ugdyti.

Skirtas propagandai

Rusų filmų kūrėjai, lyg prisiminę leninizmo klasikų tezę, kad kinas - galingiausias propagandinis ginklas, tebedirba pagal valstybės užsakymą. Prieš porą metų lapkričio 4-ąją paskelbus nacionaline švente, prisiminta, jog 1612 metais tądien iš Kremliaus išvyti lenkai ir lietuviai. Iš karto buvo duotas nurodymas sukurti apie tai vaidybinę juostą. Šiandien šis filmas jau keliauja į ekranus. "1612" - istorinė drama, pasakojanti apie laikus, kai buvo nutrauktos šalį niokojusios vidinės ir išorinės kovos, prasidėjo nauja Rusijos istorijos epocha.

"Nuo tos dienos ėmė nesisekti ir lenkams, ir švedams. Jiems teko sudaryti taiką su Maskva, - lapkričio 4-osios proga rašė partijos "Vieningoji Rusija" spaudos tarnyba. - Nors praradome Smolenską, išėjimą į Baltijos jūrą, nors šalis gulėjo griuvėsiuose, pagaliau buvo pasiektas visuotinis susitaikymas ir darna, atėjo galas baisiam ir brolžudiškam pilietiniam karui. Vos po šimto metų Petras Didysis sugebėjo sukurti imperiją, kuri netrukus ne tik susigrąžino tai, ką buvo praradusi, bet ir atsikovojo Suomiją bei nutraukė pačios Žečpospolitos egzistavimą. Valdant Jekaterinai Didžiajai ne lenkų kariuomenė stovėjo Maskvoje, o rusų įgula Varšuvoje."

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795-aisiais, taip pat būtent lapkričio 4-ąją, feldmaršalas Aleksandras Suvorovas, užėmęs rytinį Varšuvos priemiestį Pragą, įsakė jį sudeginti. Taip šis karvedys atkeršijo lenkams už tai, kad šie 1610-1612 metais buvo užėmę Maskvą.

REKLAMA

Tauta tikrai nesupras

Rusai savo filmą sukūrė per dvejus metus, o lietuviai iki šiol tebetrypčioja vietoje. "Artėja Žalgirio mūšio jubiliejus - jį minėsime 2010 metais. Jei ir šia proga neturėsime kino filmo, tauta mūsų nesupras", - pabrėžė S.Valiulis. Jis prisiminė, kad bandymų kino juostoje įamžinti Lietuvos praeitį būta nemažai, tačiau visi baigdavosi tik scenarijaus sukūrimu.

Neseniai miręs vienas garsiausių lietuvių kinematografininkų Stasys Vainalavičius dar prieš Antrąjį pasaulinį karą svajojo su bendražygiais sukurti vaidybinį filmą apie Žalgirio mūšį. Filantropų tais laikais beveik nebuvo, tad S.Vainalavičius su kolegomis nutarė įsteigti akcinę bendrovę. Po didelių vargų 1938 metais buvo įkurtas "Lietuvos filmas", turėjęs 51 proc. valstybinio kapitalo. Bendrovės gamybos viršininku tapo pats S.Vainalavičius. Vokietijoje buvo užsakyta moderni filmavimo aparatūra. Tačiau visas svajones ir darbus nutraukė sovietų okupacija.

S.Valiulis prisiminė, kad iškart po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais buvo paskelbtas konkursas kino filmui apie Vytautą Didįjį statyti. "Tačiau tuomet nepasiūlyta net tinkamo scenarijaus", - pažymėjo kino kritikas. Vienintelis kino ekranus pasiekęs filmas, kuriame vaizduojama baltų praeitis, - jau minėtas "Herkus Mantas".

Trupiniai kinui

Nors visi ankstesni vyriausybių vadovai mėgdavo pabrėžti jų nuopelnus šalies ekonomikai, kino menui valstybė neskyrė deramo dėmesio. Kultūros ministerija nacionalinei kino kultūrai per metus atseikėdavo apie 8 mln. litų.

REKLAMA

Tačiau viltis pamatyti lietuvišką istorinę juostą nušvito Lietuvai rengiantis paminėti savo vardo tūkstantmetį. Jubiliejaus programoje numatyta sukurti ir istorinį lietuvišką kino filmą. Konkursui buvo pateikti dešimties režisierių filmų projektai. Geriausiai įvertinti Šarūno Barto projektas "Margiris" ir Raimondo Banionio "Broliai veikė Europą".

"Š.Barto filmo "Margiris" scenarijus labai šiuolaikiškas. Vaizduojama ne tik Pilėnų gynyba, bet ir šiuolaikinio pasaulio garbės gynimas. "Margiryje" keliamos universalesnės idėjos, todėl jis galėtų būti įdomus ne tik Lietuvos žiūrovams", - teigė S.Valiulis.

R.Banionio projekto "Broliai veikė Europą" pagrindinis akcentas - 1410 metais vykęs Žalgirio mūšis. "Tai filmas apie pusbrolių Jogailos ir Vytauto santykių raidą, kurių centre - Žalgirio mūšis. Šiame kūrinyje karalius Jogaila joks piktadarys", - kalbėjo kino kritikas.

Pasak jo, filmo scenarijaus, kuris be ilgų diskusijų būtų priimtas komisijos, neatsirado. "Teko balsuoti už tuos, kuriuos dar galima išplėtoti. Tokio scenarijaus, kuriam tik klok pinigus ant stalo ir kurk, nebuvo", - sakė S.Valiulis.

Spėsime iki jubiliejaus?

Maždaug prieš mėnesį Kino taryba prie Kultūros ministerijos rekomendavo Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto istorinio ilgo metražo filmo konkurso nugalėtoju skelbti režisieriaus Š.Barto projektą "Margiris". Tačiau Gediminas Ilgūnas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas, abejoja, ar per dvejus metus pavyks tą filmą sukurti: "Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programa patvirtinta 2003 metais, bet iki šiol nieko konkretaus dar nepadaryta. Nežinau, ką jie sau galvoja."

REKLAMA

Kultūros ministerijos sekretorius J.Širvinskas svarstė, kad būtų linkstama prie Margirio tragedijos ekranizacijos, tačiau po metų teks švęsti Žalgirio mūšio jubiliejų: "O dviejų filmų per dvejus metus tikrai nesukursime. Todėl ir dvejojama."

Pats režisierius Š.Bartas šiuo metu stato filmą ir bendrauti su žiniasklaida neturi laiko. Jo atstovė Jurga Dikčiuvienė LŽ patvirtino, kad nei ji, nei pats režisierius nežino, kuriam projektui bus teikiama pirmenybė.

Kunigaikščio Margirio ir didvyriška Pilėnų gynimo istorija sulaukė didelio istorikų ir rašytojų dėmesio, tapo ne vieno meno kūrinio ir mokslinio tyrimo tema.

Mindaugas Milinis

AK
2007-11-10 10:17:39
Gėda,kad nepriklausomos Lietuvos vadovai iki šiol toleruoja laukinio kapitalizmo dėsnius t. y. nepažabojamas saujelės (prisigrobusų privatizacijos metu ) išnaudojimas.Taip pinigai plaukia be mokesčių į privačių lupikautojų rankas,o valstybės ižde-nulis ir (anot CK buvusio sekretoriaus) vsio zakonno...Šiuo atveju Tarybinis "okupantas" elgėsi protingiau ir teisingiau.Dėl to (pagal Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą)daug gyventojų ilgisi senos sistemos...Petras mirė prie beržyno,Joną kryžiais nukabino.Dauguma LR piliečių ,ginę nepriklausomybę, liko apgauti,kai su okupantu koloboravę -klęsti.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
alex 2010-02-21 22:25:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal reikia kvietsis į pagalbą rusus    ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:24:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Šiaip, tai reiktų "300" tipo istorinio filmo apie Lietuva, o ne kokio Puipos psichodeliniu svaiciojimu, smegenu iehskojimo shiknoje ir t.t. turi buti efektingi musiai, masines kvoso scenos, o ne Vytautos dvasiniu ishgyvenimu gvildenimas   ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:21:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuva neturi naftos ir dujų,ką padarysi.Rusai ir nieko nepastatė ,kol naftos kainos buvo žemos   ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:20:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lyginant rusų ir lietuvių liaudį plačiaja prasme ,lietuviai aukštesnio lygio ,labiau orientuoti į vakarų vertybinę sistemą.labiausiai mane šokiruoja kad rusai nevertina žmogaus gyvybės,tą rodo II pasaulinis karas,kursko tragedija,nord ostas,Įvykiai Osetijoje-kai su tanu šturmavo mokyklą pilną vaikų ir tt.Tačiau kalbant apie inteligentiją-lietuviai kol kas jai prilygti negali,žiūrint į visas sriti;mokslą,meną,literatūrą ir tt.   ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:19:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Viskas puiku, tik Oršos mušyje lenkai išvis nedalyvavo! Tik Lietuvos kariuomenė.
O rusai buvo labai žiaurioai sutriuškinti, maža kas beliko, jų karvedys iš baimės prieš carą net pabėgo į Lietuvą   ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:19:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Palyginus su žmonių skaičiumi pas mus ir mokslininkų ir menininkų ir šiap gabių yra daugiau ir gabesnių negu Rusijoje. Pavyzdys krepšinis   ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:18:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Margirio tragedijos ekranizacija - savižudiška akcija   ATSAKYTI
alex 2010-02-21 22:18:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal reikia labiau pagalvoti ir suplanuoti mažesnį biud-žetą.    ATSAKYTI
vainotas 2007-12-05 09:41:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kita alternatyva galetu buti filmas apie LDK aukso amziu XVI a. ir konkreciai apie paskutiniuosius gediminaicius ir pergale prie oršos. Kooperuotis galima butu su baltarusiais ir lenkais. panasiai kaip ugnimi ir kalaviju buvo lenku kuriama su ukraina? juk tai nemaziau didngi laikai?! Arba salaspilis juk negirdeta pergale ir lietuviu, o ne lenku ar samdiniu ! tokie filmai atnestu didele sekme o tada galima ir ant bangos dar ka nors sukurti.    ATSAKYTI
Tautietis 2007-11-11 01:21:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
LAPKRIČIO 23-IĄ, PASIRODYS DOKUMENTINIS FILMAS APIE TAURO APYGARDĄ - "NESULAUŽYTI PRIESAIKOS".


W W W.TAUTAIRTEVYNE.LT   ATSAKYTI
Tautietis 2007-11-11 01:18:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Beje, jei pastebėjote, "Herkus Mantas" taip ir nėra išleistas normaliai DVD formatu, o juk išpirktų žaibiškai.
Per 17 metų nepastatytas nė vienas istorinis filmas ne tik apie baltų istoriją, nėra NĖ VIENO filmo apie nepriklausomybės kovas (paskutinis savanoris, galėjęs papasakoti, kaip ir kas tada buvo - mirė 2005 m.), greitai tokia situacija bus ir su partizanais (jų gretos ypač greitai retėja) - o tada statyti apie tai fimus - beveik tas pats, kaip statyti apie Žalgirį - nė vieno gyvo liudininko nebebus.
Vaitkaus "Vienui vieni" vienintelė alternatyva.

   ATSAKYTI
Jack-Jack 2007-11-10 19:43:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kopijuoti : )   ATSAKYTI
Jack-Jack 2007-11-10 19:42:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nėra jokio reikalo dairytis į rytus ir kopijupti sovietinę-biudžetinę kino finansavimo sistemą. Visame pasaulyje kino projektams realizuoti yra kuriamos akcinės bendrovės, kurios kino mugėse (viena iš tokių Kanų mugė vykstanti pavasarį, berods kovo mėnesį) ieško finansuotojų (nesvarbu kokioje valstybėje jie būtų) savo projektams - tai prodiuserių darbas. Įdėjęs į kino projektą tam tikrą pinigų sumą asmuo (ar kompanija) tikisi gauti pelno. BET.., bet toks projektas turi būti KOMERCIŠKAI SĖKMINGAS ir tai turi mtytis jau iš sinopsio (synopsis - raštu išdėstyta filmo turinio santrauka), iš filmo kadruotės, dar geriau, jei sukuriamas vadinamasis pilotas arba treileris - nedidelis filmo gabalėlis, kuriame paprastai būna pačios esmingiausios ir įspūdingiausios scenos. O jei tikimės dabar egzistuojančia Lietuvos kine tvarka (tiksliau betvarke) ir dar dideliam filmui nerealiai datai sukurti ką nors tikrai gero, tai geriau net nepradėti, nes fiasko garantuotas. Tema BE ABEJONĖS yra pasmerkta komercinei sėkmei ir ne tik Lietuvoje. Iš viso jei filmas statomas tikintis sėkmės tik namie, tai jo geriau visai nestatyti. Pirma: reikia labai kietai sukalto scenarijaus. Antra: reikia labai gero režisieriaus, turinčio sėkmingos tokio tipo filmų statymo patirties. Trečia: o trečia mes arba turime, arba galime gauti.
O pabaigai idee fixe: tapkime visi šio filmo akcininkais, rikia tik viską suorganizuoti. PAskaičiuokim kokios sumos galėtų susidaryti : ). Bet aš asmeniškai mokėti ruošiuosi tik jei matysiu, kad pinigai bus ne vėjais paleisti. Man užteko "Dievų miško", nes vien geros temos negana.   ATSAKYTI
Raimondas Gitenis 2007-11-10 18:23:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Siūlyčiau serialą pradėti būtent nuo epizodo, kuris tapo Lietuvos vardo paminėjimo priežastimi - krikščionių misionieriaus nužudymu. Jau šitame epizode galima įžvelgti išdavystės, ar keršto elementus//
GAL...GERIAU PaŽiurekit Lietuviškan kalendoriusL
Šv. Motiejus, Vieversio diena pasveikinkVasario 24d.


AR NEBUVO PAUKOTI???Vasario 23d.Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.
Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.
Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.
Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl jo pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę.
Virtualus Kalendorius...2007 m. lapkričio 10 d.18:24:58   ATSAKYTI
to vygis 2007-11-10 17:59:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
beje, tavo isvardinti filmai yra labai geri, Vienuj vieni, nusipirkau DVD nebuvo gaila tu litu, jei dar bus tokiu filmu pirksiu.   ATSAKYTI
to Vygis 2007-11-10 17:57:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
pas juos ne 180mln, o 142mln, be jei pas juos kaip ir pas mus vyks tie paties procesai, tai 2050m. rusija tures ~80mln. gyventoju (~65mln. rusu) ir O LIETUVA 2.5mln... baisu reikia pasistengti, kad 2100m lietuvoje gyventu bent jau 4mln. lietuviu.   ATSAKYTI
gėda ir labai 2007-11-10 15:57:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Situacija iš tiesų tiesiog gėdinga, nusikalstamai gėdinga. Žinant, kokios sumos išdalijamos visokiausiems menkaverčiams ir vienadieniams projektėliams (pvz. artojų varžybos, Prunskienės ministerijos remontas ar Valdovų rūmai monstro prarytos ir dar prarysiančios sumos, etc ir t.t. ir pan.) darosi akivaizdu, jog straipsnyje minimos sumos yra tiesiog apgailėtini grašiai net ir tokiai valstybei kaip Lietuva. Kas yra 9 mln. litų - tai tik trupiniai. Susimąstykit žmonės.Akivaizdu, kad mes esame sąmokslo ir nusikaltimo liudininkai.Ko norėti, kai 1000 mečio jubiliejui diriguoja tokia papuvusi bulvė kaip Ilgūnas?Siaubas.
   ATSAKYTI
Vygis 2007-11-10 12:16:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Beje, ar kas matote rusiska kanala TVCI? Ten buna trumpos laideles " Rusjos valstybes istorija". Ten paskutiniu metu labai daznai minima Vytauto, Kazimiero, Jogailos vardai, kaip ir Pozarskio , minimo, kitu rusu heroju:)) Grazu!:))Minciu nesukelia?   ATSAKYTI
Vygis 2007-11-10 12:12:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nu, nereikia Rusijos lyginti su nLietuva, nes ten idejiniam auklejimui visada skyre tiek pinigu, kad net rusai to nezino:)) O pas juos 180 000000 gyventoju! tai ri pinigai analogiski.... Su Lietuva - sunkiau: cia tenka skaiciuoti, ieskoti... Tokia realybe, bet LT vyriausybe galetu irgi surasti "babkiu" pilietiniam auklejimui! Beje, as domiuosi kino nuoma. Tai va: tokie fiolmai , kaip "Tadas Blinda", "Herkus Mantas", "Vienui vieni" ir t.t. labai populiarus tarp piratu ! JOkiu minciu nesukelia?:))))   ATSAKYTI
2 Gal 2007-11-10 12:11:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
labai gera mintis. Panašų serialą galima kurti ir apie 1918 m. vasario 16 ištakas, ir apie pokario partizanų kovas, ir apie katalikų bažnyčios kronikos leidimą. Tam pinigų tikrai daug nereikia. Deja, tam reikia noro ir netrukdymo iš valdžios pusės. Buvo kalbos apie tai, kad filmuojant "Vienų vieni" nufilmuota buvo bent 10-iai serijų TV filmui. belieka tik sumontuoti ir paleisti per TV. deja, to neįvyko. Klausimas kodėl? Atsakymą į tai davė šio filmo režisierius, per LR pasakodamas, kaip jam buvo trukdoma kurti, ypač tam tikriems valdžioje esantiems rezervistams kliuvo Markulio išdavystės atskleidimas. Prisiminkim filmą: vienoje vietoje J.Lukša ruošiasi į Vilnių, kur visus partizanų vadus kviečiasi Markulis, o Vilniaus susitikimo scenos filme taip ir nebuvo parodyta. Kodėl?    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų