Antžeminę-analoginę televiziją keičia skaitmeninė, o pasivaikščiojimą po parduotuves – internetinis apsipirkinėjimas. Nors elektroninis verslas internete gyvuoti pradėjo tik 1994 m., nepraėjus nei 20 metų jis klesti. Studentai taip pat neatsilieka – žengia koja kojon su inovacijomis ir ieško būdų ne tik kaip sutaupyti apsipirkinėjant, bet ir kaip užsidirbti perpardavinėjant ar išvengti išlaidų dalyvaujant mainuose.
Ir merginos, ir vaikinai mėgsta pirkti
Vilniaus universiteto (VU) studentė Eglė Kaziulionytė teigia, kad 50 proc. drabužių perka internetu, 50 proc. – įprastose parduotuvėse. Anot merginos, internete apsipirkti daug pigiau. Jai paantrina ir VU filosofijos studentė Justina Navickaitė, kuri mano, kad apsipirkinėjant internete tikrai galima sutaupyti: „Pirkau iš „ebay.com“ „Creepers“ batus, man jie kainavo 140 Lt, o parduotuvėje jų kaina 320 Lt. Štai ir sutaupyta antrai porai batų. Gražiausi megztiniai kainuoja apie 50–100 Lt pigiau. Jei siuntimas nemokamas, tai dar daugiau atsiperka."
Apsipirkinėjimas internete populiarus ne tik tarp merginų, bet ir tarp vaikinų. VU studentas, nenorėjęs prisistatyti, teigia: „Internetinėse parduotuvėse drabužius ir smulkią elektroniką perku labai dažnai tiek sau, tiek savo draugams. Kartais net perpardavinėju internete. Dažniausiai prekes užsisakinėju iš internetinių parduotuvių, tokių kaip „ebay.com“, „sportsdirect.com“, „asos.com“ ir t.t.“
Vilniaus koorporacijos kolegijoje studijuojantis Nerijus sakė, kad internetinėse parduotuvėse dažnai perka drabužius, batus, aksesuarus savo automobiliui. Jo lankomiausios internetinės parduotuvės: „klijuok.lt“, „dellshop.lt“, „pigu.lt“, „pirkite.lt“, „membershop.lt“.
Mainai ir perpardavinėjimai
Populiaru ir praktiška ne tik pirkti internete, bet ir perparduoti. Ir ne tik savo senus ir pabodusius drabužius, perskaitytas knygas, naudotą buitinę techniką... Vis dažniau perparadavinėjama nauja produkcija bei nei karto nedėvėti drabužiai, kuriuos vartotojai atsiveža iš užsienio arba atsisiunčia iš užsienietiškų el. parduotuvių. Tokie perpardavinėjimai yra itin paklausūs, kadangi ne visi gali ar sugeba prisijungti prie skirtingų apmokėjimo sistemų, nesinaudoja nei „MokiPay“, „PayPal“ ar panašiomis sistemomis.
Populiariausios Lietuviškos perpardavinėjimo ir mainų platformos internete: „mainyk.lt“, „manodrabuziai.lt“, „sena.lt“. Pirmosios dvi skirtos drabužiams, aksesuarams, trečioje pardavinėjamos knygos. Buitinės technikos ar elektronikos prekių, ypač mobiliųjų telefonų, perpardavinėtojų gausu skelbimų portaluose, tokiuose kaip „skelbiu.lt“, „alioreklama.lt“ ir pan. Nors toks perpardavinėjimo „verslas“ nėra visai legalus, tačiau studentai yra linkę rizikuoti tam, kad užsidirbtų pragyvenimui. VU studentas, kuris dėl savo veiklos nenorėjo būti įvardintas, atsleidė, kad ne tik sutaupo, bet ir užsidirba: „Pvz., jeigu žinau, kad atitinkamos prekės daug kam reikia, siunčiuosi 5 vnt., 4 iš jų perparduodu ir vieną pasilieku sau, galima sakyti, kad gaunu prekę nemokamai, nes perpardavęs gaunu pelną, kuris lygus prekės kainai.“
Privalumai ir trūkumai
Elektroninis apsipirkinėjimas padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir laiko. Norint kažką įsigyti, nereikia kelti kojos iš namų, pakanka įsijungti kompiuterį ir, gurkšnojant kavą, arbatą ar - studentiškai – alų, pasinerti į norimų pirkinių paiešką. Be to, internetinėse parduotuvėse galima surasti daug originalesnių drabužių nei Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose.
Deja, iškyla ir keletas rizikos faktorių. Pirmiausia, atsiųsta prekė gali gerokai skirtis nuo tos, kuri yra nuotraukoje. Be to, užsisakius aukštos kokybės prekę, gali atsiųsti pigią jos kopiją, tad teks aiškintis su pardavėju arba likti tiesiog apgautam. Kartais nutinka ir taip, kad prekės pasimeta kelyje arba yra apgadinamos, o pardavėjas už tokius dalykus ne visada atsako. Ir svarbiausia – išlieka instintkyvus noras paliesti, pakilnoti, pavartyti rankose arba pasimatuoti norimą prekę, o tokios galimybės, apsipirkinėant internete – nėra.
Miglė Narkevičiūtė