Sudaryti palankesnes sąlygas asmens mokymuisi visą gyvenimą, priimti mokinį tokį, koks jis yra, su savo savitumais ir skirtingumu, žvelgti į tą skirtingumą kaip į privalumą, organizuoti ugdymą taip, kad mokyklos nebūtų izoliuotos, o bendradarbiautų ir dalytųsi mokiniais, ugdyti mokytojus – lyderius, mokyklose daugiau dėmesio skirti itin gabiems mokiniams ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų, į mokyklos veiklą labiau įtraukti tėvus ir pasitelkti menininkus – tokios pagrindinės mintys buvo išsakytos per Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų susitikimą su įvairiomis pedagogų, menininkų ir mokyklų tipų asociacijomis. Diskusija skirta būsimai Valstybinei švietimo strategijai kurti.
„Artėjame prie laiko, t.y. po 2012 metų, kada turėsime sukurti naują švietimo strategiją, pagal kurią gyvensime artimiausią dvidešimtmetį. Rengiant strategiją bendri susitarimai su įvairiomis interesų grupėmis būtini. Dėl to visi šie metai skirti strategijai modeliuoti“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Diskusijoje dalyvavę asociacijų, sąjungų atstovai išsakė savo siūlymus ir lūkesčius, kas, jų nuomone, būtų svarbiausi švietimo akcentai per ateinančius du dešimtmečius. Siūlyta mokyklose steigti dienos centrus, kurie būtų skirti ne tik socialinės rizikos vaikams, bet ir jų tėvams, mokyti juos tėvystės įgūdžių (kai kas šia linkme jau daroma Vilniuje). Didesnį dėmesį sutelkti į gabius vaikus, ugdyti jų kūrybiškumą. Vaikams, kurie mokosi sanatorinėse mokyklose, užtikrinti pastovų, nepertraukiamą mokymąsi, pasiūlyti jiems įvairesnių popamokinių užsiėmimų, tokius vaikus ypač teigiamai veiktų meno terapija.
Siūloma Rytų Lietuvos lietuviškose mokyklose besimokantiems mokiniams, kurie dažnai yra iš mišrių šeimų ir prastai kalba ar visai nekalba lietuviškai, sudaryti tas pačias ugdymosi sąlygas, kokias turi mokyklos tautinės mažumos kalba.
Diskusijos dalyviai ragino atkreipti dėmesį į mažėjančias kaimo mokyklas, didinti kokybiško ugdymo prieinamumą kaimo vaikams, mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse padaryti pataisą dėl mokinių skaičiaus.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Rašytojų sąjungos atstovai siūlė labiau įtraukti menininkus į mokyklos veiklą – ir ne tik kaip dalyvaujančius vienkartiniuose projektuose. Tas bendradarbiavimas galėtų būti pastovesnis. Pageidauta menininkus, kultūros kūrėjus, įtraukti ir į bendrojo ugdymo programas, metodikas rengiančias darbo grupes.
Viešosios konsultacijos, skirtos Valstybinei švietimo strategijai po 2012-ųjų aptarti, rengiamos antri metai. Prieš tai vyko 8 diskusijos: „Lietuvos švietimas: laimingos visuomenės paieškos“, „Mano sėkminga patirtis Lietuvos švietimo ateičiai“, „Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo“ ir kt. Šiemet vyks dar kelios viešosios konsultacijos, iki lapkričio 30 d. paskelbtas Švietimo raidos scenarijų konkursas.
Per ankstesnius susitikimus išryškėjo šios pagrindinės temos: mokymosi visą gyvenimą akcentavimas, įtraukiant ir aukštąsias mokyklas, inkliuzija ir individualizavimas, kūrybiškumas ir gyvenimo gerovė, atsirandanti kūrybinė klasė, nacionalinė tapatybė ir pilietiškumas, grįžimas prie švietimo reformos pradžios vertybių (humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo, atsinaujinimo ir kt. nuostatos).
