Daugelis psichologų sutaria, kad pats geriausias poros amžiaus skirtumas yra 3-5-eri metai, kai vaikinas yra vyresnis. Viskas dėl to, jog stiprioji lytis psichologiškai subręsta būtent 3-5-eriais metais vėliau nei silpnoji. Tai reiškia, jog jei, pvz., 18-metė draugauja su 22-ejų metų vaikinu, jų santykiai gali tęstis ilgai. Taip pat psichoanalitikai aiškina, kad žmogus, nepažinęs tėvo ar motinos arba nepatyręs jo ar jos meilės, žūtbūt siekia gauti tai kaip kompensaciją iš kito asmens. Taigi, tėvo meilės nepažinusios merginos ieško už save gerokai vyresnių vyrų dėmesio.
Galbūt jos net neieško, bet joms tai gaunasi savaime. Psichoanalitikų nuomone, gerokai už save vyresnio vyriškio paieškos rodo asmenybės raidos sutrikimą. Į savo mylimąjį yra žiūrima tarsi į tėvą, o ne kaip į lygiavertį partnerį. Tai santykius veda žlugimo link. O kas atsitinka, kai visai jaunutės paauglės, pvz., keturiolikos metų, ima draugauti su vaikinais, kad ir nežymiai vyresniais? Ar tai yra normalu? O gal tai irgi asmenybės sutrikimas?
„Jis mano svajonių vyras“
Margarita yra septyniolikos metų išvaizdi mergina. Ji trejus metus draugauja su penkeriais metais vyresniu vaikinu. Jų santykiai yra labai rimti. Abiejų jaunuolių tėvai tam neprieštarauja. „Algirdas labai mane myli ir gerbia. Mes kiekvieną dieną susitinkam. Negalime vienas be kito gyventi. Kai man sukaks aštuoniolika metų, mes žadame susituokti. To labai laukiu“ šypteli mergina. Porelė susipažino per vieną plotą ir nuo to laiko nebesiskyrė. Margaritai meilė netrukdo mokslams, atvirkščiai, jai tai yra tarsi stimulas. Jos vaikinas šiuo metu yra Dailės akademijos studentas. „Aš juo labai didžiuojuosi. Nebeįsivaizduoju šalia savęs jokio kito vaikino. Jis yra mano svajonių vyras“ svajingai tarsteli Margarita.
„Man visiškai nesvarbi tėvų nuomonė“
Aštuoniolikmetė Simona gyvena viename bute su savo penkeriais metais vyresniu draugu. Jiedu ketverius metu draugauja. Gyventi drauge jie pradėjo, kai tik Simona sulaukė pilnametystės. Tėvai tam labai priešinosi ir priešinasi iki šiol. „Man visiškai nesvarbi tėvų nuomonė. Jie man pavydi mano laimės. Kaip galima uždrausti mylėti?“ retoriškai klausia mergina. Jos vaikinas šiuo metu dirba vienoje parduotuvėje apsaugos darbuotoju. Simona šiuo metu yra vienos Vilniaus gimnazijos abiturientė. Finansiškai jiems abiems padeda Simonos draugo tėvai. Mergina po mokyklos baigimo yra nusiteikusi dirbti ir Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijuoti išsvajotąją teisę. „Mano vaikinas manimi labai rūpinasi. Aš jaučiuosi tarsi devintame danguje. Jau norėčiau kūdikėlio. Suprantu, galbūt ankstoka, bet netolimoje ateityje aš būtinai susilauksiu vaikelio!“ rėžia Simona.
„Jei mama sužinotų, nusuktų man galvą“
Keturiolikmetė Vilija du metus draugauja su dvejais metais vyresniu vaikinuku. Tėvai apie jų tarpusavio santykius nieko nežino. „Jei mano mama sužinotų, jog aš jau du metus draugauju su vaikinu, nusuktų man galvą! Ji yra labai senamadiškų pažiūrų. Jai atrodo, kad draugaut su vaikinu galima tik nuo aštuoniolikos metų. Bet ką pakeis tie ketveri metai?“ klausia Vilija. Paauglės draugas mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir ji. Anot Vilijos, mokytojai kreivai žiūri į jų santykius. „Lietuvių kalbos mokytoja man netgi sakė, jog mano santykiai neturi jokios ateities. Liepė palikti draugą, nes, anot jos, nukentės mokslai“ teigia paauglė. Vilija užtikrino, jog mokosi neblogai ir meilė jai visai netrukdo. Jos draugas mokykloje netgi organizuoja visus renginius, yra didžiulis aktyvistas. „Mes esam šauni pora. Visi mums pavydi!“ rėžia keturiolikmetė Vilija.
Pateikti pavyzdžiai rodo, jog amžiaus skirtumas nėra kliūtis meilei. Žinoma, jei tai iš tikrųjų yra meilė. Bet niekas juk ir negali tiksliai apibrėžti, kas yra šis galingas jausmas. Tik kyla vienas klausimas. Ar būnant tokio jauno amžiaus, pvz., keturiolikos metų, nėra per anksti sieti savo gyvenimą su vienu žmogumi? Juk jaunystė – kvailystė. Ar nereikia „išsilakstyti“?
Austė Jonaitytė
