Iš Tibilisio į Vilnių atvykusi Meg Turudish šiuo metu lankosi šalies mokyklose, bendrauja su Lietuvos moksleiviais, jiems pristato savo šalį ir jos kultūrą. Į Lietuvą M. Turudish atvyko kaip projekto „Living Diversity“, kuris vykdomas organizacijos AIESEC iniciatyva, stažuotoja.
Aštuoniolikmetė mergina vos prieš metus baigė vidurinę mokyklą ir šiuo metu yra pirmojo kurso tarptautinio verslo studijų studentė. Mergina neslėpė, kad atvykdama į Lietuvą tikėjosi pagerinti savo užsienio kalbų vartojimo įgūdžius, įgyti viešojo kalbėjimo praktikos, o kelionė į Lietuvą tapo tam tikru iššūkiu, nes tai pirmoji Meg kelionė už Gruzijos ribų.
Kaip nutiko, kad tavo pirmoji kelionė į užsienį buvo būtent į Lietuvą? Ką žinojai apie šią šalį iki kelionės?
Pradėjusi dalyvauti projekte savo stažuotės vieta pasirinkau Vilnių, nes teko girdėti, kad žmonės čia labai mieli. Tėvai man sakė, kad Lietuva yra ta šalis, kurią aš privalau aplankyti, tad štai aš ir čia. Apie Lietuvą ankčiau žinojau tikrai nedaug, tik tai, kad ją ir Gruziją sieja istorinis priklausymo Sovietų Sąjungai periodas ir istoriškai komplikuoti santykiai su Rusija.
Kokie pirmieji įpūdžiai vos atvykus į Lietuvą?
Vos atvykusi pastebėjau tam tikrų kultūrinių skirtumų. Lietuviai – europietiški žmonės, gruzinai daug labiau laikosi savo krašto tradicijų, tad tai, kad žmonės čia turi mažiau įvairių papročių, mane iš pradžių nustebino. Lietuviai labai ramūs ir santūrūs, gruzinai daug triukšmingesni, kitokio mentaliteto žmonės.
Ar teko ragauti lietuvių tradicinių patiekalų?
Taip, ragavau cepelinų, mėgstu bulvinius patiekalus, tad ir šis man patiko. Tiesa, gruziniška ir lietuviška virtuvės labai skiriasi: vienas mūsų nacionalinių patiekalų – hačiapuri – pyragėliai su sūriu. Šiam patiekalui naudojamas ypatingo skonio pagal gruziniškas tradicijas pagamintas sūris. Žinoma, visame pasaulyje garsūs tradiciniai gruziniški šašlykai.
Lietuvoje tau tenka lankytis vidurinėse mokyklose, kokį įspūdį susidarei apie Lietuvos jaunimą, jų bendravimą?
Gruzijoje mokyklos labiau susijusios su šeima. Mokytojai labai artimai bendrauja su tėvais ir yra tarsi šeimos nariai, tad ir mokykloje moksleiviai su mokytojais kitaip elgiasi nei teko stebėti Lietuvoje: buvo atvejų, kai neatrodė, kad mokiniai ir mokytojai palaiko draugiškus santykius. Pačių vaikų tarpusavio bendravimas ir Gruzijoje, ir Lietuvoje panašus.
Ar esama ugdymo sistemos skirtumų Lietuvos ir Gruzijos mokyklose?
Tiek Gruzijoje, tiek Lietuvoje vaikai mokosi dvylika metų, vėliau gali rinktis studijas universitete. Žinoma, suteikiama galimybė ir po devynių mokymosi metų įgyti profesiją.
Kalbant apie universitetus, ar jauni žmonės turi pakankamai galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą?
Gruzijoje studijos aukštosiose mokyklose labai brangios, be to, pragyvenimas didžiuosiuose miestuose taip pat nėra pigus, mat reikia nuomotis būstą, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pirkti maisto produktų ir pan. Žinoma, po valstybinių brandos egzaminų yra galimybė gauti valstybinę stipendiją – tam tikrą nuolaidą studijoms.
Lietuva susiduria su gyventojų, ypač jaunimo, emigracijos problemomis, ar šis klausimas aktualus ir Gruzijoje?
Taip, Gruzijoje situacija taip pat sudėtinga, nes gauti gerą darbą sunku, o ir atlyginimai valstybiniame sektoriuje labai maži, bet tie jauni žmonės, kurie ryžtasi investuoti į studijas aukštojoje mokykloje, stengiasi rasti darbą savo šalyje.
Su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės Gruzijoje, kai po studijų baigimo bando įsitvirtinti darbo rinkoje?
Dažnai darbdaviai pageidauja, kad darbuotojas turėtų bent dviejų metų patirtį tam tikroje veiklos srityje, o tokia patirtimi universitetų absolventai dažniausiai pasigirti negali, tad dar būdami studentais jauni žmonės stengiasi bent vasarai išvykti į užsienį padirbėti ar dalyvauti įvairiose kultūrinių mainų programose, kad įgautų patirties ir tikisi, kad ateityje tai pagelbės ieškant darbo.
Ne paslaptis, kad Lietuvoje dažnai galima užfiksuoti kartų konflikto apraiškų, ne tik šeimos gyvenime, bet ir sprendžiant tam tikrus socialinės politikos klausimus šalies mastu. Jaunoji karta turi savo nuomonę įvairiais klausimais ir ji ne visuomet sutampa su vyresniosios kartos požiūriu. Ar žvelgiant į Gruzijos visuomenės socialinį kontekstą, tokių tendencijų esama?
Ne, Gruzijoje labai atsakingai puoselėjamos tradicinės vertybės.Vaikai auga šeimose, kur jiems nuo vaikystės skiepijama pagarba vyresniajai kartai. Pati esu iš tradicinės gruziniškos šeimos ir nors jau esu pilanmetė, gyvendama tėvų namuose privalau laikytis šeimoje priimtų taisyklių. Gruzijoje tėvai labai atsakingai žiūri į vaikų auklėjimą ir žinoma, kartais erzina, kai tėtis ir mama apie tave nori žinoti viską ir nuolat kontroliuoja, ką veiki ir kur eini.
Dažnai sakoma, kad tradicines vertybes puoselėjančiose visuomeninėse šeimose galva laikomas vyras ir tėvas, o ar tuomet nėra apribojamos moterų galimybės siekti karjeros?
Tiesa, Gruzijoje šeima laikoma pačia svarbiausia žmogaus gyvenimo vertybe ir dažniausiai visus svarbius sprendimus priima tėvas ar vyras – žmona ar dukra tegali patarti, pasiūlyti kitus sprendimo būdus, bet lemiamą žodį taria šeimos galva. Kadangi priklausymas šeimai yra labai svarbus, būna atvejų, kai sprendžiant vedybų klausimą, vaikinas ar mergina turi paklusti šeimos nuomonei ir nesudaroma santuoka, kuriai šeima nepritaria. Žinoma, moterims taip pat sudaromos sąlygos siekti karjeros, bet norinčių tai daryti nėra daug, dažniau moteris atsiduoda šeimos gyvenimui, vaikų priežiūrai, kurių tradicinėje gruzinų šeimojai paprastai auga 3-4.
Apie Kaukazo regiono tradiciją prieš vestuves grobti nuotakas jaunoji lietuvių karta sužinojo iš seno rusų filmo „Kaukazo belaisvė“. Ar ir šiandien Gruzijoje tebeegzistuoja tokios vestuvių tradicijos?
Taip, Gruzijoje yra labai senos vestuvių tradicijos. Žinoma, šiuolaikinės nuotakos būsimą pagrobimą dažniausiai „nujaučia“ – tai graži sena tradicija, kurios paisoma simboliškai. Gruziniškos vestuvės pasižymi svečių gausa – paprasatai svečių skaičius prasideda trimis šimtais. Šeimos paprastai būna didelės, kviečiami ne tik artimi ir tolimi giminaičiai, draugai.
Lietuvoje viešnia iš Gruzijos svečiuosis iki gegužės vidurio, merginos teigimu, nors Lietuva ir Gruzija kultūriškai gana skirtingos, bet abiejų šalių jaunimas noriai bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, o ateityje tikimasi dar labiau plėtoti kultūrinių mainų galimybes.
